Aurimui Rapaliui misija tapo būdu įprasminti senelio tremtį. Raminta Kėželytė sakė, jog Sibire patyrė daug įsimintinų akimirkų. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Ketvirtadienį Mažeikiuose – Menų stotyje ir viešojoje bibliotekoje – vyko projekto „Misija Sibiras“ pristatymas.
Surengti du pristatymai
Kaip sakė projektą pristatę svečiai – pernai į Sibirą vykę Raminta Kėželytė ir Aurimas Rapalis, įprastai pristatymus jie rengia mokyklose.
Mažeikių rajone paskelbta gripo epidemija bei karantinas mokymo įstaigose pakoregavo ir pristatymo organizatorių planus. Todėl renginys ketvirtadienio popietę vyko Menų stotyje ir kiek vėliau – bibliotekoje.
Į pristatymą Menų stotyje atėjo būrys prieš peršalimą ir gripą atsilaikiusių jaunuolių. Bibliotekoje surengtame pristatyme dalyvavo ir jaunimas, ir suaugusieji. Visiems šiems žmonėms ne svetima pilietiškumo tema.
Projektas – iš noro įrodyti
Pasak R. Kėželytės, idėja jaunimui vykti į ekspedicijas Sibire atsirado iš noro laužyti stereotipus. Tikriausiai ne vienam yra tekę girdėti replikų apie tai, jog jaunimas neva nieko nesupranta apie istoriją, pilietiškumą.
„Taip nėra. Jaunimas nėra nepilietiškas. Jam įdomi istorija. Tik apie tai galima kalbėti kitaip, įdomiau. Ir prie kiekvienos istorijos galima prisiliesti patiems“, – paaiškino mergina.
Taip būriui entuziastų kilo idėja organizuoti jaunimo misijas į Sibirą, į vietoves, kuriose kadaise gyveno lietuviai tremtiniai.
Daug dalyvių ir darbų
Per dvylika metų surengta 16 ekspedicijų. Jų metu sutvarkyta daugiau nei 140 kapinių, kuriose palaidoti lietuviai tremtiniai. Misijų dalyviai per tuos metus sutiko daugiau nei 60 Sibire gyvenančių lietuvių, o norą dalyvauti ekspedicijose pareiškė daugiau nei 12 tūkst. jaunuolių.
Norintieji tapti šios misijos dalyviais pirmiausia užpildo anketas, kuriose nurodo savo siekio priežastis ir motyvus. Tada iš gausybės anketas užpildžiusių jaunuolių išrenkami labiausiai motyvuoti. Jie pakviečiami dalyvauti bandomuosiuose žygiuose. Ir tik tada išrenkama 16 žmonių, vyksiančių į Sibirą.
Kasmet įprastai anketas pildo bei į bandomuosius žygius būna pakviečiami ir keli mažeikiškiai.
Pakeitė požiūrį
Savo įspūdžiais dalijęsis iš Plungės kilęs A. Rapalas sakė, jog jis į misiją pateko po antrojo bandymo. Kadangi tremtį išgyveno vaikino senelis, jaunam plungiškiui buvo garbė dalyvauti ekspedicijoje ir įprasminti savo artimo žmogaus išgyventus vargus bei kančias.
Kita pristatymo dalyvė – R. Kėželytė sakė, jog iš jos giminės niekas nebuvo ištremtas. Tad tremtis buvo tik tema vadovėlyje, o ištremtųjų, sunaikintųjų skaičiai iki ekspedicijos jai turėjo kiek kitokią prasmę. Galimybė tą istoriją užčiuopti, Sibire tvarkant tremtinių kapines, bendraujant su vietiniais gyventojais, leido į visa tai pažvelgti kitomis akimis.
Svečiai jaunus mažeikiškius, kartais pagalvojančius apie šią misiją ir apie tai, kad būtų įdomu joje dalyvauti, ragino nedvejoti ir pildyti dalyvių anketas.
Loreta BUTKUTĖ
