Šiemet folkoro festivalis „Gėid vuolungelė“ vyko po Pasaulio žemaičių dienų vėliava. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Praėjusį savaitgalį Renavo dvaro sodyboje vykusį atvirą smiginio ir rankų lenkimo čempionatą aplankė ir nuo liepos 9-osios iki rugpjūčio 15 dienos Žemaitijoje vykdomo projekto „Pasaulė žemaitiu dėinas“ vadovas Edmundas Žalpys.
Svečias papasakojo apie tai, kaip šios dienos minimos kituose Žemaitijos kampeliuose, taip pat išsakė savo nuomonę apie šioms dienoms skirtus renginius mūsų rajone.
Skaičiai dideli
Projekte „Pasaulė žemaitiu dėinas“ dalyvauja šešiolika Žemaitijos rajonų, per trisdešimt aštuonias dienas numatyta apie pusantro šimto renginių.
„Tai gana dideli skaičiai. Mes buvome nusiteikę recenzuoti pasiūlytų renginių planą, galbūt kažko atsisakyti ar sujungti vieną su kitu. Bet to nedarėme: iš principo, tai būtų reikėję daryti labai atsargiai, todėl, kad gal mažose bendruomenėse vykstanti šventė savo prasme yra daug gilesnė, nei, pavyzdžiui, renginys, kuriame dalyvaus tūkstantis žmonių. Nereikia atsisakyti ir mažų, ir didelių renginių“, – samprotavo E. Žalpys.
Numatyta, kad Pasaulio žemaičių dienų renginiuose dalyvaus apie 200 tūkstančių žmonių.
„Akcinį šių renginių kapitalą skaičių atžvilgiu šiuo metu turi Naisiai: jų renginiuose – vieną dieną vyko sporto varžybos, kitą – kultūrinė programa – dalyvavo apie 60 tūkstančių žmonių“, – teigė projekto vadovas.
Tikslas – apsilankyti Žemaitijoje
Viena iš projekto „Pasaulė žemaitiu dėinas“ programos dalių yra „Atostogos Žemaitijoje“. Šios programos dalies tikslas yra, kad žmonės nebūtinai atostogautų užsienyje, – siekiama, kas atsirastų visaliaudinis noras nors pusdieniui atvažiuoti į Žemaitiją.
„Tiesiog norisi, kad kas pusdieniui ar dienai užsuktų čia ir pažiūrėtų, kaip tie žemaičiai gyvena. O kad žemaičiai turi ką parodyti, niekam aiškinti nereikia: kiekvienas rajonas ar miestas turi naujų atrakcijų, turi, ką parodyti turistams. Pervažiuoti visą Žemaitiją, visur pabūti, viską pamatyti, pabendrauti, pasidomėti istorija, prireiktų gal dviejų–trijų mėnesių. Mes to ir siekiame. Oras šiemet pas mus pakankamai geras ir yra smagu, kad iš numatytų renginių devyniasdešimt devyni, kablelis, devyni procentai jau įvyko, nes buvo planuoti labai anksti. Žemaičiai iš anksto tai žinojo, nes aš, pažinodamas žemaičius, taip pat pradėjau pakankamai anksti juos tam projektui kelti“, – kalbėjo E. Žalpys.
Lėšų iš valstybės neprašė
Projekto renginių gausa ir kokybė priklauso nuo to, kokias jame dalyvaujantys rajonai turi galimybes: biudžetai yra pakankamai maži, valstybės paramos šiam projektui jo sumanytojai neprašė.
„Kaip aš juokauju, bijojome, kad nesupyktų dzūkai, suvalkiečiai, kad nebūtų priešpriešos prieš kitus regionus, tai mes pasirinkome paprasčiausią būdą – bandėme išsiversti kiekvienos savivaldybės vietinėmis lėšomis ir vieno kito rėmėjo pagalba“, – pasakojo E. Žalpys.
Jis pastebi, kad Pasaulio žemaičių dienų metu vyksta pačių keisčiausių renginių, be to, jie vyksta pačiose keisčiausiose vietose.
„Jeigu šiandien esame dvare, tai labai šaunu. Vyksta renginiai ir amfiteatre arba dar kur nors. Žinau, kad virvės traukimo varžybos Tauragės rajone vyko upėje. Gerai, kad yra laisvalaikio, pramogų kultūriniai renginiai. Ir muzika tokiuose renginiuose gali skambėti įvairi – nuo etninės iki pramoginės. Telšiuose neseniai skambėjo džiazas“, – pastebėjimais dalijosi vyriškis.
Rajone – keturi renginiai
Į projektą „Pasaulė žemaitiu dėinas“ Mažeikių rajone įtraukti keturi renginiai: Sedoje vykęs folkloro festivalis „Gėid vuolungelė“, muziejuje surengta žemaičių dailininkų darbų paroda, atviras smiginio ir rankų lenkimo čempionatas Renavo dvare bei per Žolinę Viekšniuose vyksianti 10-oji respublikinė „Molio šventė 2016“.
E. Žalpio nuomone, tiek renginių rajonui pakanka, jie savo yra įvairūs ir prasmingi. Svečias teigė įnirtingai skaitąs Žemaitijoje esančius ir jam pakliūnančius leidinius, tad žino ir apie Mažeikiuose buvusią Aviacijos šventę – ji vyko tą pačią dieną kaip ir festivalis „Gėid vuolungelė“.
„Aš manau, kad ši šventė galėjo būti įtraukta ir į Pasaulio žemaičių dienų programą. Nemanau, kad tie du renginiai būtų trukdę vienas kitam, nes jie labai skirtingi ir sutraukiantys visai kitokią auditoriją, juolab kad pas jus yra iškilus su aviacija susijęs žmogus – Julijonas Kumpikevičius. Jį reikėtų populiarinti ne tik Mažeikiuose – reikėtų suteikti jam didesnį Žemaitijos kontekstą“, – svarstė projekto vadovas.
Galvojama apie projekto tęstinumą
Projektas „Pasaulė žemaitiu dėinas“ turėjo atstovybes įvairiose pasaulio šalyse, tad buvo galimybė apie jo renginius paskelbti informaciją plačiau, kad platesnis žmonių ratas apie juos sužinotų.
Šiemet projektas vykdomas pirmąjį kartą, tad jo vadovas E. Žalpys teigia, kad projekto tęstinumas yra aktualus klausimas.
„Bijome pasakyti, kad Pasaulio žemaičių dienos bus ir ateityje, nes tas pirmasis blynas iki rugpjūčio penkioliktosios dar gali prisvilti, bet aš manau, kad jas reikėtų planuoti. Jos vyktų vasaromis kas ketverius metus – Plungėje kas tiek metų vyksta Pasaulio žemaičių dailės paroda, tad artimiausia būtų 2020-ųjų metų vasarą. Tai kažkas panašaus į dabar vykstančių olimpinių sporto žaidynių laiką“, – teigė pašnekovas.
Pasaulio žemaičių kongresas
Yra ir dar viena naujiena – paskutiniame Biržuvėnų dvare vykusiame Žemaičių kultūros draugijos prezidiume palaikyta dar viena E. Žalpio iniciatyva – 2018 metais, kai Lietuvos valstybė švęs savo šimtmetį, surengti Pasaulio žemaičių kongresą.
„Jis vyktų kokiuose keturiuose ar penkiuose Žemaitijos miestuose ar rajonuose ir ten gal sesijiniu būdu būtų analizuojami visi žemaičių gyvenimo aspektai: kultūra, istorija, etnografija, etninis paveldas, ekonomika, turizmas, švietimas, sveikatingumas ir dar kitkas. Jo tikslas – padaryti taip, kad praktikai, teoretikai susėdę prie stalo nuspręstų, ką nuveikti, kad artimiausius ketverius ar dešimt metų į priekį žemaičiai gyventų dar geriau, o Žemaitija būtų matoma ir girdima ne tik Lietuvoje“, – apie ateities perspektyvas kalbėjo E. Žalpys.
Skirta lėšų
Projekto „Pasaulė žemaitiu dėinas“ koordinatorius Mažeikių rajone Algimantas Čepys teigė, kad mūsų rajono valdžia į šį projektą pasižiūrėjo geranoriškai, pritarė jam ir pagal galimybes skyrė finansavimą.
„Pats pirminis derinimas dėl projekto ir buvo tai, kad Edmundas Žalpys susitiko ir kalbėjo su merais, klausė jų nuomonės, tad pritarimas buvo nuo pat pradžios, o paskui jau buvo derinamos programos. Mes buvome suabejoję dėl Aviacijos šventės įtraukimo į šią programą, bet paskuo nusprendėme, kad ta šventė savo tematika lyg ir tolokai nuo žemaičių“, – samprotavo A. Čepys.
Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė teigė, kad Savivaldybė projektui skyrė apie 3,5 tūkstančio eurų.
„Lėšų po truputį buvo skirta visiems renginiams, išskyrus muziejuje surengtai žemaičių dailininkų darbų parodai – muziejininkai ją organizavo iš savo lėšų“, – teigė A. Rupkutė.
