Renavo dvaras: įkurtuvių nuotaikos ir labai seni prisiminimai

Dvaro teritorijoje esantį kalniuką žiemos pramogoms žmonės išnaudoja visais laikais – ir anksčiau, ir dabar. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Redakcijoje apsilankiusi renaviškė pateikė klausimą, adresuotą Renavo dvaro sodybos administracijai, ir pasidalijo savais bei iš mamos išgirstais prisiminimais, koks gyvenimas senajame dvare „virė“ praėjusio amžiaus pradžioje.

Kodėl nėra nuolaidų?

Netrukus 87-ąjį gimtadienį minėsianti renaviškė Jadvyga Blauzdienė sakė, kad jai pastaruoju metu ramybės neduoda klausimas: kodėl vaikams ir pensinio amžiaus žmonėms nebetaikomos bilietų nuolaidos į dvare vykstančius koncertus.
„Bilietams anksčiau būdavo taikomos nuolaidos. Dabar jau kurį laiką, kai atvažiuoja įvairūs atlikėjai, jokių nuolaidų moksleiviams, senjorams nebėra. Aštuoni ar dešimt eurų – pensinio amžiaus žmonėms didelė kaina. O taip norėtųsi nueiti, pasiklausyti vieno kito koncerto. Nejaugi dvare laukiami tik turtingi žmonės?“ – klausė moteris.

Kokybė brangiai kainuoja

Renavo dvaro sodybos direktorius Deividas Makavičius paaiškino, kad pinigais, gautais už bilietus į kamerinius koncertus, apmokami atlikėjų honorarai.
Dvaro salė nėra didelė. Joje daugiausiai telpa šimtas žmonių. Ir jei, pavyzdžiui, atlikėjas ar atlikėjai už koncertą užsiprašo tūkstančio eurų, o vienas bilietas kainuoja 10 eurų, už 100 bilietų gautas tūkstantis eurų ir atitenka atlikėjui. Tokiu atveju dvarui atlikėjai sumoka už salės nuomą.
„Norisi, kad atvažiuotų kokybiškos muzikos atlikėjai. Bet jei bilietus parduotume po 2 ar 3 eurus, tokių atlikėjų pasikviesti negalėtume. Jie paprasčiausiai nevažiuotų už mūsų pasiūlytą honorarą. Arba turėtume jiems sumokėti iš dvaro sodybos biudžeto, kuriame pinigų ir taip visą laiką trūksta“, – paaiškino pašnekovas.
Pasak direktoriaus, nuolaidos visada yra taikomos bilietams į dvaro teritorijoje vykstančius masinius renginius. Be to, dvaro sodybos ekspozicijų ir parodų lankymas moksleiviams, neįgaliems žmonėms – nemokamas, o Mažeikių rajone gyvenantiems senjorams taikoma 50 proc. nuolaida.

Pasak Deivido Makavičiaus, bilietams į kamerinius renginius taikyti
nuolaidas nėra galimybių. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Vyksta įsikūrimo darbai

Pasak D. Makavičiaus, šiuo metu rengiamasi atnaujintos dvaro oficinos atidarymui. Kol kas tikslios datos, kada ji bus atidaryta, pristatyta visuomenei, nenumatyta. Tačiau manoma, kad tai įvyks pavasarį.
Antrajame oficinos aukšte įsikurs dvaro sodybos administracija.
Pirmojo aukšto patalpos bus pritaikytos visuomeniniams poreikiams – edukacijoms, švietimui, klientų aptarnavimui ir naujai muziejinei ekspozicijai.
Pasak dvaro sodybos direktoriaus, eksponatai – to laikmečio, kai dvaras išgyveno savo „aukso amžių“, daiktai: senovinės monetos, antspaudai, žiedai ir pan. jau yra atvežti. Šiuo metu jie inventorizuojami.

Planų turi daug

Šiuo metu vyksta ir derybos su edukatoriais – tautodailininkais, amatininkais, menininkais, įvairių bendruomenių atstovais dėl numatomų vykdyti teminių edukacijų.
Patys dvaro sodybos darbuotojai ves keletą su gamta susijusių edukacijų. Kad ir, pavyzdžiui, apie medžių, grybų pažinimą, šikšnosparnius. Planuojama kviesti žmones atvykti teleskopais stebėti dangaus kūnų.
„Norime įvairovės. Suprantame, kad, turint tik kelias programas, žmonės jas išbandys ir nebenorės kartoti tų pačių. Bandysime visa tai plėsti, papildyti. Galiausiai pasimatys, kas žmonėms patrauklu, įdomu“, – „Santarvei“ sakė D. Makavičius.
Dvaro problema – darbuotojų trūkumas. Pradėjus veikti oficinai, norint ją padaryti gyvą, patrauklią lankytojams, reikėtų papildomo etato. Reikalingas oficinos prižiūrėtojas, kuris galėtų koordinuoti edukacijas, priimti lankytojus.
„Prašome Savivaldybės įsteigti etatą, tačiau tas klausimas yra opus. Kad ir kaip būtų, vykdysime veiklą su tais pajėgumais, kuriuos turime“, – kalbėjo pašnekovas.

Pažintis su pomidorais

J. Blauzdienė, kurios vaikystė, paženklinta Antrojo pasaulinio karo neramumais, prabėgo Renavo apylinkėse, prisiminė, kad dvare ir aplink jį gyvenimas „virė“. Karas karu, o žmonės gyveno, dirbo, mylėjo, liūdėjo ir džiaugėsi.
Garbaus amžiaus pašnekovė pasakojo: iki 1939 metų renaviškiai nežinojo, kas yra pomidorai.
„Dvaro daržuose dar prie vokiečių buvo pasodinti pomidorai. Vokiečiai pasitraukė, į Renavo apylinkes atkeliavo rusų divizijos, tad pomidorai taip ir liko dvaro daržuose. Su drauge sumanėme jų paragauti. Ne tik paragavome, bet ir į skreitus prisidėjome“, – šypsojosi renaviškė.
Eidamos su pomidorais mergaitės sutiko panašaus amžiaus rusus berniukus su kariškais švarkeliais. Vaikai ėmė kalbėtis. Vienas rusiukas Jadvygos paklausė: „gdie ty živioš“. Ji parodė į skreite sukrautus pomidorus ir atsakė: „vot moi život“ – va, mano pilvas.
Rusiukas ranka tėkštelėjo mergaitei į pilvą, pomidorai ištižo. Taip baigėsi pirmoji Jadvygos pažintis su šia daržo gėrybe.

Apie dvarą – iš mamos prisiminimų

Nuo pat vaikystės Jadvyga sakė buvusi sportiška. Tad Renavo dvaro sodybos kalnas jai buvo treniruočių vieta.
„Tėtis iš klevo buvo padaręs slides, jomis žiemą po du kilometrus važiuodavau į mokyklą. Tų kilometrų į mokyklą ir atgal neužtekdavo, norėdavosi dar šiaip paslidinėti. Tai ir slidinėdavau ant kalno“, – šypsojosi J. Blauzdienė.
Pašnekovė „Santarvei“ papasakojo ir tai, ką apie dvarą kalbėjo jos mama Kazimiera Strazdauskaitė-Mikalauskienė, dirbusi dvaro virtuvėje.
„Kiek man pasakojo, įėjus į dvarą, kairėje pusėje, kampe būdavo kunigų klausykla. Atvažiavus kunigui, dvaro kumečiai į tą klausyklą eidavo išpažinties. Paskui dvaro ponai jau žinodavo, kokį nedarbį koks dvaro kumetis yra padaręs“, – pasakojo pašnekovė.

Mainydavo duoną į saldainius

J. Blauzdienės mamos prisiminimuose išliko ir Laurynas Ivinskis. Jis buvęs griežtas mokytojas. Jo parėdymu dvare augusių kilmingų vaikų juosmenys buvo sujuosti diržais – tam, kad pilvai neaugtų, kad laikysena būtų taisyklinga.
„Mama yra pasakojusi, kad kumečių vaikai valgydavo sausą juodą duoną. Gabrielius ir Stanislovas Narutavičiai jų prašydavo tos duonos. Vykdavo mainai – Narutavičiai kumečiams duodavo saldainių, kumečiai jiems – duonos.
Tie mainai vykdavo pro tvorą, nes kilmingiesiems nebuvo leidžiama bičiuliautis su beturčiais“, – kalbėjo pašnekovė.