Ūkio ministras Evaldas Gustas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Rengiamasi sujungti verslą prižiūrinčias institucijas, tą atlikus verslininkai turėtų sulaukti mažiau tikrintojų, o sprendimai kai kuriais atvejais turėtų būti priimami greičiau.
Tikslas – sumažinti kaštus ir palengvinti darbą verslui
Planuojama, kad reforma startuos jau kitąmet.
„Konsoliduojant įstaigas, pirmas ir pagrindinis tikslas yra sumažinti administracinę naštą verslo subjektams. Pavyzdžiui, šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija yra atsakinga už vienų mokesčių surinkimą, „Sodra“ – už kitų, praktiškai į visus ūkio subjektus eina tikrinti tiek vieni, tiek kiti. Konsolidavimo atveju sumažėtų kaštai ir tikrinančiųjų institucijų ir būtų palengvinimas patiems ūkio subjektams“, – sakė ūkio ministras Evaldas Gustas.
Taip pat, pasak ministro, būtų konsoliduojamos ir įstaigų informacinės sistemos, tai leistų sutaupyti iki 30 proc. šiems tikslams skiriamų resursų.
„Būtų siekiama ir pasiektas atsakomybės už tam tikrą sritį išgryninimas, pavyzdžiui, mokesčių surinkimo atveju visiškai būtų atsakinga Finansų ministerija. Būtų pasiektas vienodas požiūris į priežiūrines funkcijas ir priežiūros vykdymo politiką skirtinguose regionuose, nes šiuo metu, sakysime, yra aštuoni skirtingi regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, jie yra savarankiški, kiekvienas nusistato savo taisykles ir tvarkas, kaip vykdyti priežiūrą“, – dėstė E. Gustas.
Parengs teisės aktų paketus
Ministro teigimu, dėl reformos sutrumpės sprendimų priėmimo laikas.
„Sakykime, statybos leidimų išdavimo atveju yra tikėtina, kad nuo 35 darbo dienų gali sumažėti iki 15 darbo dienų“, – pateikė pavyzdį E. Gustas.
Reforma parengta remiantis viešojo konkurso būdu pasitelktų ekspertų UAB „Civitta“ atlikta analize bei Vyriausybės strateginio komiteto patvirtintų darbo grupių išvadomis, kurios buvo pristatytos liepos 24–25 dienomis vykusios konsolidavimo komisijos posėdžiuose.
Po posėdžio ministerijoms bei institucijoms duoti pavedimai iki rugsėjo pateikti medžiagą strateginiam Vyriausybės komitetui, kuris per spalio–lapkričio mėnesius priims sprendimus, kokios įstaigos ir kaip bus reorganizuojamos.
Iki metų pabaigos ketinama parengti teisės aktų paketus, o pats procesas prasidės kitų metų pradžioje.
Planuojama įgyvendinti per metus
Preliminariais skaičiavimais, iš 68 analizuotų įstaigų, kai kurių jų funkcijas sujungiant, jų būtų vienuolika mažiau, dar viena jau yra likviduota, o keturios institucijos taps ne priežiūros institucijomis.
Paprastesniais reorganizacijos atvejais konsolidavimo procesas bus įvykdytas iki kitų metų liepos 1 dienos. Pavyzdžiui, iki šio laikotarpio ketinama Ginklų fondo priežiūros funkcijas ginklų, šaudmenų ir sprogmenų priežiūros srityje perduoti Policijos departamentui.
Trys įstaigos –Audito tarnyba, Turto vertinimo priežiūros vertinimo tarnyba ir Bankroto valdymo departamentas – taip pat žadama, kad bus sujungtos iki kitų metų liepos.
„Dėl šių trijų įstaigų reorganizavimo nereikia keisti įstatymų, visais kitais atvejais yra reikalingos įstatymo pataisos. Vien tik įstatymų pakeitimai apims apie 100 teisės aktų, o jeigu ir poįstatyminius teisės aktus skaičiuojame, tai bus apie 1,5 tūkst. teisės aktų“, – kalbėjo E. Gustas.
Sudėtingi procesai – iki 2016 metų pabaigos
Reorganizacijas, kurioms prireiks keisti įstatymus, tikimasi baigti iki kitų metų galo, ypač sudėtingi konsolidavimo procesai vyks dar iki 2016 metų pabaigos.
Mokesčių surinkimo srityje siūloma steigti Valstybės mokesčių surinkimo ir finansinės priežiūros tarnybą, kurios sudėtyje būtų Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, perduodant šiam dariniui „Sodros“ įmokų mokėjimo, deklaravimo, išieškojimų, mokėtojų patikrinimo funkcijas bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos revizijų funkciją.
Vartotojų saugos srityje siūloma sujungti tris institucijas – Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Lietuvos metrologijos inspekciją ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – bei šiam dariniui perduoti Valstybinio turizmo departamento vykdomą priežiūrinę funkciją, susijusią su vartotojų ginčų turizmo srityje nagrinėjimu.
Siūloma pradėti formuoti daugiasektorinį nacionalinį reguliuotoją, sujungiant Valstybinę kainų ir energetikos komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą ir perduodant šiam dariniui Konkurencijos tarnybos priskirtą geležinkelio transporto rinkos reguliavimo funkciją.
Pasiūlyta 10 visuomenės sveikatos centrų sujungti į Valstybinę epidemiologinės priežiūros agentūrą.
