Renovacijos neaiškumus gimdo nesusikalbėjimas?

Šiuo metu Mažeikiuose renovuojama aštuoniolika daugiabučių. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Daugiabučių namų renovacijos pirmas etapas persirito į antrą pusę, tačiau kas kuriems gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų dėl eigos, kainų, kokybės. Renovaciją prižiūrintieji dėl visų nesklandumų kaltina pačius gyventojus – esą informacijos pakanka, tačiau jie pasyviai dalyvauja susirinkimuose ir nesidomi renovacijos eiga. Todėl moralas peršasi toks – mažuma turi paklusti daugumai.

Pasigedo informacijos

Vieno iš šiuo metu renovuojamų namų Petro Vileišio g. 2-ojo namo gyventojai „Santarvei“ pasiskundė, kad jiems trūksta informacijos ir viešumo dėl atliekamų darbų.
Šiame name bendrijos nėra, todėl renovaciją prižiūri namą administruojanti įmonė UAB  „Admituras“. Pasak kai kurių gyventojų, ši įmonė juos informuoja labai glaustai, neatskleidžia kai kurių smulkmenų.
Buvo tokių, kurie nustebo atsiskaitymo už komunalines paslaugas lapeliuose išvydę papildomas sumas už renovacijos darbus. Vienas iš pavyzdžių: 46 kvadratinių metrų buto gyventojui, kuris turėjo mokėti už renovacijos darbus apie 2400 Lt, pridėta dar apie 3000 Lt. Iš viso – susidaro suma daugiau nei 5000 Lt.
Gyventojai tikina žinoję, kad renovacijos darbų sumos keisis, tačiau jie pasigedo išsamesnės informacijos, kas, kiek ir kodėl pabrango.
Taip pat jie teigia, kad per bendrus gyventojų susirinkimus buvo prašoma „Admituro“, jog kartu su naujai atsirandančiomis sumomis kitoje atsiskaitymo už komunalines paslaugas lapelio pusėje būtų nurodyta, už ką gyventojas turės mokėti. Tačiau tai iki šiol to nėra.

Dalyvavo dauguma

„Santarvės“ žiniomis, informacijos trūkumu skundžiasi ir kitų mieste renovuojamų namų gyventojai. UAB „Admituras“ vadovas Antanas Barvydis patikino, kad tiek prieš namų renovavimą, tiek vykstant darbams, jei tik to reikia, yra šaukiami gyventojų susirinkimai, kurių metu yra smulkiai viskas išaiškinama.
„Konkrečiu šiuo atveju Vileišio gatvės 2-ojo namo gyventojai gana aktyviai dalyvavo susirinkime. Tuomet į jų klausimus atsakinėjo ne tik administruojančios įmonės atstovai, bet ir remonto darbus atliekančios įmonės specialistai. Jei dar liko neaiškumų, tegu kreipiasi į mus, išaiškinsim asmeniškai, nes visiems atskirai išplatinti rašytinę informaciją neturim galimybių“, – paaiškino A. Barvydis.
Kad apie brangimą P. Vileišio g. 2-ojo gyventojai buvo informuoti, „Santarvei“ patvirtino viena ir iš namo gyventojų išrinkta atstovė, Savivaldybės tarybos narė Laimutė Kačerauskienė.
„Viename iš susirinkimų dalyvavo daugiau nei keturiasdešimt žmonių, o mūsų name yra penkiasdešimt penki butai. Vadinasi, buvo absoliuti dauguma. Susirinkusiems buvo aiškinama, kas, kaip ir kodėl pabrango“, – prisiminė L. Kačerauskienė.

Pinigus  panaudoja savo  nuožiūra

Renovuojamų namų gyventojai taip pat domisi, kur dingsta senieji jų namų vamzdynai, radiatoriai ir pan.
A. Barvydis patikino, kad bendro naudojimo vamzdynai, tai yra metalas nuvežamas į metalo supirkimo punktus ir parduodamas.
„Metalo pardavime dalyvauja mažiausiai du namo atstovai, kurie fiksuoja, kiek metalo atvežta ir kiek pinigų už juos gauta. Butuose nebereikalingą metalą parduoda ar tiesiog išveža kiekvienas gyventojas atskirai, nes čia jau yra jo asmeninis turtas“, – paaiškino „Admituro“ vadovas.
Pasak jo, gautus pinigus už parduotą metalą gyventojai taip pat panaudoja labai įvairiai. Vieni juos perveda į kaupiamąjį namo fondą, kiti už juos susitvarko laiptines.
P. Vileišio g. 2-ojo namo, antros laiptinės gyventojų atstovė L. Kačerauskienė „Santarvei“ sakė, jog girdėjusi, kad kaimyninio renovuojamo namo gyventojai už parduotą metalą gavo apie 28 tūkstančius litų.
„Santarvės“ žiniomis, rajono metalo supirktuvėse kainos svyruoja nuo 63 iki 70 centų už kilogramą.
„Kiek žinau, iš mūsų namo jau yra dingę laiptinėse buvę radiatoriai, apie jokius pinigus niekas nekalbėjo. Artimiausiu metu domėsiuosi, kaip bus su keičiamais vamzdžiais rūsyje, nes nesinorėtų, kad ir jie dingtų be žinios“, – kalbėjo gyventojų atstovė.

Dingsta medžiagos

Pasak L. Kačerauskienės, yra ir daugiau neaiškumų dėl jų namo renovacijos. Šio namo gyventojai  tapo liudininkais neįprasto vaizdelio: darbo dienomis iš kiemo pusės kelis kartus atvažiavęs automobilis su priekaba išvežė pastatų šiltinimo medžiagų.
A. Barvydis „Santarvei“ teigė, kad negali kontroliuoti rangos darbus atliekančios įmonės statybinių medžiagų sandėliavimo ypatybių.
„Gyventojai dėl iš vienos vietos į kitą pervežamų statybinių medžiagų gali būti ramūs, nes jie sumoka ne už tas medžiagas, kurios yra atvežamos ar išvežamos į kiemą, o už tas, kurios yra  pritvirtintos prie sienų. Jei statybininkai pasidarė tarpinį sandėlį kieme, vadinasi, jiems taip patogiau. Mes negalime visko sukontroliuoti, kas kur ką išveža. Jokio pranešimo apie pavogtas ar dingusias medžiagas nėra gauta“, – „Santarvei“ garantavo pašnekovas.

Sumoka Savivaldybė

A. Barvydis įsitikinęs, kad visi neaiškumai kyla dėl pačių kaimynų nesusikalbėjimo. Esą pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai piktybiškai neįsileidžia į butus pakeisti bendro naudojimo vamzdynų, o dėl to kenčia didžioji dalis namo, nes, pavyzdžiui, sutrinka vandens tiekimas ir pan.
Taip pat esą kyla problemų ir dėl atsiskaitymo su rangovais, kai kurie gyventojai vėluoja sumokėti savo penkiolikos procentų dalį.
„Kad rangos darbai vyktų sklandžiai, Savivaldybės taryba dar 2010-aisiais priėmė sprendimą, kad įsipareigoja atsiskaityti su rangovais, jei gyventojai vėluos įnešti pinigus. Sumokės Savivaldybė, o paskui regreso tvarka ji išieškos iš gyventojų“, – paaiškino A. Barvydis.
Savivaldybės Statybos ir remonto skyriaus vadovas Arūnas Knystautas „Santarvei“ patvirtino, kad iš tiesų tokia tvarka yra.
„Tačiau tai nereiškia, kad gyventojai gali tuo piktnaudžiauti, nes savo dalį gyventojams vis tiek anksčiau ar vėliau teks susimokėti. Šiuo metu apmokėjimas už atliktus namų atnaujinimo darbus stringa penkiuose namuose. Kol kas dar nė karto į teismą dėl skolos išieškojimo neteko kreiptis, nes gyventojai, kad ir lėtai, bet įsiskolinimą padengia“, – kalbėjo A. Knystautas.
Skolos kiekvienam name labai įvairios: yra, kur gyventojai skolingi apie 47 tūkst., bet yra ir tokių, kurių skola siekia vos 10 tūkst. litų.
Šiuo metu renovuojama 18 daugiabučių, dviem namams artimiausiu metu bus nupirkti rangos darbai, o du namai jau yra visiškai užbaigti.

Suteikiamos paskolos

Tarp vėluojančių laiku susimokėti už renovacijos darbus nemažai yra sunkiai besiverčiančių, t. y. pensininkų ir socialiai remtinų žmonių.
A. Barvydžio teigimu, gyvenantys socialiniuose būstuose turėtų būti visiškai ramūs, nes už juos sumoka buto šeimininkė – Savivaldybė.
„Ir mes sulaukiame nemažai skundų iš pensininkų ir socialiai remtinų žmonių, kad jie neišgalės susimokėti, bet kai su jais pakalbi, išaiškini jiems viską, situacija nebėra tokia baisi. Jei iš tiesų finansinė padėtis yra sunki, jie gali imti paskolą iš banko, nes socialiai remtiniems bus kompensuojama tiek pati paskola, tiek palūkanos. Kol kas iki šiol visi randa būdų susimokėti ir į bankus nesikreipia“, – komentavo situaciją A. Barvydis.
Be to, gyventojai daugiau nei pusantrų metų turėjo galimybę už renovacijos darbus po truputį susimokėti iš anksto, nes žinojo, kad jų namas bus renovuojamas.
„O jei pasiliko visą sumą mokėti renovacijos pabaigoje, gali kaltinti tik save“, – pridūrė A. Barvydis.

Pretenduoja į kompensaciją

Kad sunkiai besiverčiantys gali gauti kompensaciją už paimtą paskolą rangos darbams apmokėti, informavo ir Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Andrulaitienė. Jeigu daugiabučio gyventojai gaudavo kompensacijas už šilumą ir karštą vandenį, tai jie gali pretenduoti ir į paskolos ir palūkanų kompensavimą, kai renovuojamas namas.
Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą jo grąžinimo laikotarpį, pinigus  pervedant teisės aktų nustatyta tvarka bendrojo naudojimo objektų valdytojui.
Dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo buto savininkas turi kreiptis į Savivaldybės administraciją ir pateikti prašymą.
Pateikiant prašymą pirmą kartą, būtina pateikti ir bendrojo naudojimo objektų valdytojo raštą, patvirtinantį, kad daugiabučio namo butų savininkai įgyvendina ar įgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą.