Renovacijos stabdys – pinigai

Dėl gyventojų skolų vos nežlugo daugiabučių namų renovacijos projektai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:

Baigiant renovuoti kai kuriuos miesto daugiabučius namus ir artėjant atsiskaitymo laikotarpiui, paaiškėjo, kad dalis gyventojų laiku neatsiskaitė už jų namuose atliktus darbus.
Skolininkai teisinasi neturį pinigų arba nežinoję, kiek ir per kokį laikotarpį reikia susimokėti. Dėl atsainaus gyventojų požiūrio gali žlugti daugiabučių namų renovacijos projektai.

Gali nutrūkti finansavimas

Įpusėjus daugiabučių namų renovacijos pirmajam etapui, vis dažniau kyla problemų dėl darbų finansavimo.
Šiuo metu devyniuose namuose renovacija jau eina prie pabaigos, tačiau trijuose iš jų žmonės vis dar nėra sumokėję savo privalomosios dalies – 15 proc. nuo visos namo renovacijai reikalingos sumos.           Likusią dalį finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai.
Namuose skolininkuose didieji rangos darbai jau yra baigti: apšiltinti fasadai, pakeistos šilumos sistemos. Tačiau gyventojai nesiskubina vykdyti savo įsipareigojimo ir sumokėti minėtų 15 proc. nuo visos namo renovacijai reikalingos sumos.
Dėl tokio mažeikiškių delsimo vykdyti įsipareigojimus kilo grėsmė namų renovacijos projektams, mat juos prižiūrinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) pagrasino nutraukti finansavimo sutartis.

Turėjo laiko

Šiuo metu už renovacijos darbus skolingi trys miesto daugiabučiai namai. Laisvės g. 23-iojo ir 27-ojo bei Mindaugo g. 15-ojo namų gyventojų bendra skola praėjusią savaitę viršijo 50 tūkst. litų.
Namus administruojančios įmonės UAB „Admituras“ vadovas Antanas Barvydis informavo „Santarvę“, kad minėta skola po truputį mažėja – skaičiai keičiasi kelis kartus per savaitę.
„Žmonės kiek kas gali, tiek susimoka, todėl nors lėtai, bet skola mažėja. Tikimės, kad artimiausiu metu ji bus išmokėta“, – paaiškino A. Barvydis.
Vis dar neatsiskaitę už renovaciją gyventojai teisinasi sunkiai besiverčiantys ir neturintys galimybės susimokėti, kiti sakosi nežinoję, kokią sumą ir per kiek laiko reiks atiduoti.
„Manau, kad informacijos buvo pakankamai. Apie numatomą renovaciją gyventojai buvo informuoti dar  2010-ųjų pavasarį, todėl turėjo galimybę apsvarstyti ir pasirinkti būdą, kaip atsiskaityti už renovaciją. Dauguma butų savininkų iš karto pradėjo kaupti lėšas arba stengėsi mokėti avansu dalimis, todėl jiems dėl atsiskaitymo nekilo problemų. Be to, kitų namų, kuriuose dar net nėra pradėti rangos darbai, gyventojai jau kaupia pinigus. Juos UAB „Admituras“ iš karto perveda į Savivaldybės sąskaitą, kur jie saugiai gulės iki namų renovacijos pradžios“, – sakė A. Barvydis.

Agentūra pagrasino

Dėl gyventojų įsipareigojimų nevykdymo iškilo grėsmė daugiabučių namų renovacijos projektams, nes Centrinė projektų valdymo agentūra Savivaldybei pagrasino nutrauksianti finansavimo sutartį ir dar pareikalausianti grąžinti jau išmokėtus pinigus.
„Mums pateikus mokėjimo prašymą minėtai agentūrai, ji patikrina gautus dokumentus ir jei viskas gerai, į mūsų sąskaitą perveda 85 proc. visos namo renovacijai reikalingos sumos. Mes per penkias dienas turime atsiskaityti su rangovais, bet tuo pačiu metu turime sumokėti ir savo penkiolikos procentų dalį. Per penkias dienas Centrinei projektų valdymo agentūrai mes privalome pateikti atsiskaitymus įrodančius dokumentus “, – „Santarvei“ paaiškino renovuojamų namų projektų vadovas, Savivaldybės statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas.
Dėl gyventojų įsiskolinimo Savivaldybė negalėjo laiku atsiskaityti su Centrine projektų valdymo agentūra, todėl ir imta grasinti.

Padengė skolas

A. Knystauto teigimu, atsiskaitymas vėlavo apie mėnesį. Todėl Savivaldybė neturėjo kitos išeities, kaip įsiskolinimą padengti savo lėšomis.
„Be to, Taryba dar 2010-ųjų metų gegužės mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo Savivaldybė įsipareigoja padengti nenumatytas ir netinkamas finansuoti, tačiau pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ projektams įgyvendinti būtinas išlaidas ir tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia projektas“, – sakė renovuojamų namų projektų vadovas.
Todėl Savivaldybė padengė gyventojų skolas, tačiau ji pasiliko teisę prireikus patirtą žalą iš gyventojų išsireikalauti teismo keliu.
„Tikimės, kad neprireiks kreiptis į teismą, nes gyventojai po truputį susimokės įsiskolinimus. Kol kas jokie terminai dar nėra nustatyti“, – viliasi A. Knystautas.

Gali panaudoti

Kad ateityje nekiltų panašių problemų, A. Knystautas siūlo pritrūkus pinigų namo renovacijai panaudoti jo kaupimo fondo lėšas.
„Be abejo, taip būtų galima padaryti tik sutikus visiems daugiabučio namo gyventojams“, – teigia A. Knystautas.
Tačiau A. Barvydis mano, kad daugiabučio namo kaupimo fondo lėšas gyventojai verčiau panaudotų ES neremiamiems darbams finansuoti, o ne savo daliai padengti. Kaip pavyzdį direktorius nurodė namų laiptinių remontą.
„Taip būtų teisingiau, nes butas butui nelygu, ne vienodai reikia ir prie renovacijos prisidėti. O laiptinėmis naudojasi visi vienodai. Be to, pinigai į daugiabučių kaupimo fondą yra apskaityti, o ne gauti grynaisiais. Taigi, jei name yra du ar trys skolininkai, kurie ne tik nemoka į kaupimo fondą, bet nesumoka ir kitų komunalinių mokesčių, tai jei sukaupti pinigai būtų panaudoti 15 proc. daliai padengti, vadinasi, likusieji gyventojai sumokėtų ir už nemokius kaimynus“, – aiškino A. Barvydis.

Galvojo iš anksto

Dviem miesto daugiabučiams namams renovacija jau visiškai baigta ir yra sutvarkyti visi reikalingi dokumentai. Šiuose namuose finansavimo trukdžių buvo išvengta, nes pinigai buvo pradėti kaupti iš anksto.
Vieno iš tokių renovacijos objektų – Sodų g. 10-ojo namo bendrijos pirmininkė Nijolė Šiliauskienė „Santarvei“ sakė, kad jų namas renovacijai lėšas kaupė trejus metus. Nuo buto rinko po litą už vieną kvadratinį metrą.
„Prasidėjus rangos darbams didžioji dalis reikalingos sumos jau buvo surinkta. O tiems, kuriems  sunkiai sekėsi kaupti pinigus, bendru sutarimu padėjo kaimynai. Kas galėjo, pinigų įmokėjo daugiau, o likusieji skolingi po truputį išsimokėjo“, – pasakojo N. Šiliauskienė.
Bendrijos pirmininkė įsitikinusi, kad bet kokiu atveju reikia turėti rezervą, iš kurio neatidėliotiniems reikalams būtų galima paimti pinigų.
Panašios nuomonės yra ir kito renovuoto namo – Laisvės  g. 40 buvęs bendrijos pirmininkas Arvydas Rimkus.
Jo nuomone, net gyvendami daugiabučiuose namuose žmonės kartais turi elgtis kaip nuosavų namų šeimininkai. Tai yra – turėti pasidėję bent kažkiek pinigų nenumatytiems atvejams.
„Jei, tarkim, staiga stogas prakiurtų ar dar kas nors nenumatyto nutiktų. Taip ir daugiabučių namų gyventojai turėtų turėti sukaupę lėšų“, – įsitikinęs buvęs bendrijos vadovas.

Trūksta geranoriškumo

Laisvės g. 40-ojo namo gyventojams susitarti buvę lengviau, nes namas mažesnis už įprastus daugiabučius, tad ir kaimynų nedaug.
„Problemų iškilo mažiau. Kadangi už renovaciją galėjome mokėti dalimis ir iš anksto, tai daugelis taip ir padarė. O tas, kas turėjo galimybę, mokėjo avansu į priekį, padengdamas ir tuos įnašus, kurių negalėjo padaryti kai kurie gyventojai. Jie vėliau atsiskaitė su jiems pinigus tarsi paskolinusiais žmonėmis“, – sakė A. Rimkus.
Mažeikiškis įsitikinęs, kad pagrindinis renovacijos stabdys yra žmogiškasis faktorius.
„Galima daug ką greitai išspręsti, bet problema – kad nenorime suprasti ir geranoriškai vienas kitam padėti“, – savo nuomonę dėstė mažeikiškis.

Vyksta dviem etapais

„Santarvė“ primena, kad Mažeikių mieste daugiabučių namų renovacija vyksta dviem etapais.
Pagal Regiono plėtros tarybos patvirtintus sąrašus, per pirmąjį etapą numatyta atnaujinti 27 daugiabučius namus. Tam bus skiriama per 26 mln. litų.  Dėl jų atnaujinimo jau pasirašytos finansavimo sutartys. Du projektai įgyvendinti, devyni vykdomi šiuo metu.
Antrasis renovacijos etapas, kuris tęsis iki 2015 m., apims 14 namų, trys daugiabučiai yra rezerviniai – jie bus tvarkomi, jei liks sutaupytų pinigų.
Šiam renovacijos etapui numatyta 21 mln. litų.