Norint Mažeikiuose patekti pas konsultuojantį gydytoją tenka laukti keturiose eilėse
Mažeikiuose jau tapo norma, kad kai kurių gydytojų specialistų konsultacijos ligoniams tenka laukti savaitę, dvi ar net ilgiau.
Sutinkantys mokėti už privačių gydytojų konsultacijas taip pat neišvengia eilių.
Anot sveikatos įstaigos vadovų, problemos kyla dėl to, jog trūksta specialistų. Apskrities gydytojo duomenimis, 10-čiai tūkstančių Mažeikių rajono gyventojų tenka 19 gydytojų, tuo tarpu šalies vidurkis – 38 gydytojai.
LIGONIUS PIKTINA TOKIA TVARKA
Ligoninės registratūroje laukiantys žmonės buvo pikti. Anot jų, tik didelės bėdos prispaustas žmogus ryžtasi kreiptis į gydytojus.
„Medikai akcentuoja, kad žmogus turi rūpintis savo sveikata. Tačiau vaikščiojimas pas gydytojus daug nervų sugadina. Be to, tik pensininkas gali turėti tiek daug laiko eilėse stovėti“, – teigė Zuzana pasivadinusi pensininkė.
Žmonės piktinosi dėl netobulos sveikatos apsaugos reformos. Labiausiai juos erzina tai, kad, norint patekti pas gydytojus konsultantus, reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą.
„Teko sugaišti nemažai laiko, kad sužinočiau, jog neurologas mane galės priimti tik po savaitės. Gerai, kad mano darbdavys supratingas, tad neturėjau problemų dėl išėjimo iš darbo“, – pasakojo apie keturiasdešimties metų vyriškis.
Suskaičiavome, kad dėl tokios žinios ligoniui teko stovėti net trijose eilėse: poliklinikos registratūroje dėl talono pas šeimos gydytoją, prie gydytojo kabineto ir ligoninės registratūroje dėl talono pas neurologą.
„Kai ateisiu po savaitės, ketvirtąją eilę stovėsiu prie šio gydytojo kabineto durų“, – pridūrė pašnekovas.
SU SIUNTIMU – TIK PIGIAU
Pabandę įsiregistruoti pas gydytojus specialistus, įsitikinome, kad eilės egzistuoja. Porą savaičių tektų laukti traumatologo, neurologo, okulistų, mėnesį – vaikų chirurgo nemokamų konsultacijų.
Ne ką trumpesnės eilės ir privačiose įstaigose. I. Džiugienės klinikos bendrosios praktikos slaugytoja Rita informavo, kad pas kai kuriuos specialistus konsultacijoms ar echoskopiniams tyrimams būtume priimti ne anksčiau kaip po savaitės.
Jeigu Mažeikių ligoninėje talonai pas konsultantus skiriami tik turintiems šeimos gydytojų siuntimus, privačioje įstaigoje už atitinkamą kainą gydytojai specialistai priima visus ligonius. Mokėti – tik šiek tiek mažiau – reikės ir turintiems siuntimą. „Ligonių kasų įkainis yra per mažas. Todėl ir turintiems siuntimus tenka mokėti už gydytojų paslaugas. Taip yra ir kitose šalies privačiose klinikose“, – tikino nenorėjusi prisistatyti slaugytoja.
Telšių apskrities gydytojas Antanas Martusevičius „Santarvei“ teigė, kad privatininkai ima gudrauti. Jis patikino, kad su Ligonių kasomis sutartis pasirašiusios privačios įstaigos ligonius, turinčius siuntimus, privalo konsultuoti nemokamai. „Jeigu žmogui reikia mokėti, turi būti informacija, kuo paslauga skiriasi už suteiktą vadinamojoje valdiškoje įstaigoje, kokie papildomi darbai atliekami“, – akcentavo apskrities gydytojas.
TRŪKSTA SPECIALISTŲ
Ligoninės direktorius Albinas Lidžius, kalbėdamas su „Santarve“, nesiėmė gražinti situacijos. Anot jo, pagrindinė priežastis, dėl ko susidaro eilės, – specialistų trūkumas. „Padėtis negerės, jauni specialistai nenori dirbti rajonuose, daugelis gavusiųjų diplomus emigruoja į užsienį, kur užsidirbti galimybės didesnės“, – samprotavo direktorius.
Mažeikių ligoninės kol kas emigracija nepalietė. Tačiau nemažai specialistų pasirinko privačias įstaigas. Kai kurie ligoninėje liko dirbti nedideliu krūviu.
„Ko gero, privačiai dirba daugelis mūsų gydytojų“, – teigė A. Lidžius ir pridūrė, kad tai nedraudžia jokie teisės aktai.
Ar toks dvigubas statusas nekenkia ligoninei, nes gydytojas turi galimybę pervilioti pacientus į privačią įstaigą?
„Gal taip ir yra, tačiau atsisakyti tokio gydytojo negalime. Specialistai reikalingi konsultuoti stacionaro ligonius. Be to, specialistų nebuvimas pakenktų ligoninės įvaizdžiui“, – samprotavo ligoninės direktorius, teigiamai vertindamas privačių gydymo įstaigų darbą.
ŠEIMOS GYDYTOJAI – LYG DISPEČERIAI?
A. Lidžiaus teigimu, eilės pas specialistus konsultantus susidaro ir dėl to, kad šeimos gydytojai neatlieka visų jiems priskirtų funkcijų.
Anot jo, šeimos gydytojai ir terapeutai kartais elgiasi lyg dispečeriai, lengva ranka dalindami siuntimus pas specialistus.
„Pagal bendrosios praktikos gydytojo normą, šeimos gydytojas turėtų būti savotiškas šeimos sveikatos advokatas. Jis turėtų pažinti visus savo prisirašiusius pacientus, žinoti, kokiomis sąlygomis jie gyvena, kokios sveikatos būklės yra šeimos nariai. Deja, tai kol kas tėra siekiamybė“, – apgailestavo A. Lidžius.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos medicinos skyriaus vedėja Irena Šamrova nesutiko su tokiais kaltinimais. Anot jos, šeimos gydytojai stengiasi dirbti pagal nustatytą normą. Tačiau jie negali atsisakyti ligoniui išrašyti siuntimo pas specialistą, jeigu pacientas šito reikalauja.
„Jeigu žmogui skauda ausį ar skrandį, jis įsitikinęs, kad padėti gali tik tos srities specialistas, o ne šeimos gydytojas“, – pastebėjo pašnekovė.
Anot I. Šamrovos, pas šeimos gydytoją dažniausiai įmanoma patekti tą pačią dieną. „Kai kurie gydytojai dirba ir po darbo valandų, kad priimtų visus savo pacientus“, – patikino vedėja.
PROBLEMĄ BANDO SPRĘSTI
Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, lankydamasis Mažeikiuose, pastebėjo, kad geri atlyginimai – vienintelė galimybė prisivilioti specialistus.
Tai supranta ir A. Lidžius. Jam vadovaujant, ligoninės sąskaita buvo pakelti gydytojų atlyginimai, atsižvelgiant į jų darbo krūvį.
Trūkstant anesteziologų, A. Lidžius bando susigrąžinti į kitą rajoną išvažiavusį dirbti specialistą. Susitarta, kad ligoninėje jis budės savaitgaliais.
Problemą bandoma spręsti ir Savivaldybės lėšomis finansuojant ypač reikalingų specialistų studijas, nors tai sukelia kai kurių mažeikiškių, potencialių šių specialistų pacientų, pasipiktinimą.
Ligoninės administracija, sulaukusi mažeikiškių pastabų, prieš kelis mėnesius pertvarkė ir registratūros darbą. Piko valandomis registratūroje dirba daugiau darbuotojų, registruotis pas gydytojus galima jau dviem telefonų numeriais: 98293 ir 98289.
UŽDAROMI LIGONINIŲ SKYRIAI
Telšių apskrities gydytojo A. Martusevičiaus duomenimis, šalyje 10-čiai tūkstančių gyventojų tenka 38 gydytojai, Vilniuje, Kaune – apie 45, Telšių apskrityje – 18.
Anot jo, šalies vidurkis beveik atitinka Europos Sąjungos lygį, tačiau šiek tiek atsiliekame su įranga, greitosios medicinos pagalbos, kitais rodikliais.
A. Martusevičiaus teigimu, normalu yra tai, kad kai kurių specialistų rajonuose ateityje gali ir nebelikti.
„Mažeikiai neturi vaikų pulmonologo. Tačiau pagal specialisto rekomendacijas gydyti vaikus gali ir šeimos gydytojas. Specialisto konsultacijos gali užtekti kartą per metus“, – palygino pašnekovas ir pridūrė, kad Danijoje, pavyzdžiui, tėra penki konsultacijas teikiantys endokrinologai. Kur kas ilgiau nei Lietuvoje eilėje pas gydytojus konsultantus tenka laukti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Apskrities gydytojas pastebėjo, kad dėl specialistų trūkumo jau uždaromi kai kurių šalies ligoninių skyriai. Šita bėda neaplenkė ir Telšių apskrities. Po Naujųjų metų bus uždarytas Plungės akušerijos skyrius, Damoklo kardas pakibo virš Mažeikių ligoninės psichikos ir reabilitacijos, kai kurių kitų apskrities rajonų ligoninių skyrių.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
