Kasmet birželio 14 d. prisimename okupacijos aukas. Agnės GRABAUSKAITĖS nuotr.
[nggallery id=390 template=caption]Lietuva šią savaitę mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimena ir pagerbia masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų sąjungos teritorijas aukas. Šiai dienai skirti renginiai vyksta ir Mažeikiuose.
Dalinsis prisiminimais
Savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad penktadienį 12 val. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios. Giedos Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“ (vadovė Zita Gužauskienė).
13.30 val. prie Mažeikių geležinkelio stoties organizuojama „Atminties valanda“ su Kultūros centro mėgėjų teatro trupe „VISAVI“ (režisierė Daiva Gedvilienė).
12 val. Laižuvoje prie paminklinės lentos 1941–1952 m. laižuviškių tremtinių atminimui vyks minėjimas.
Prie uždegto aukuro bus dalijamasi prisiminimais apie tremtį, skaitovų būrelis „Balsas“ skaitys Bernardo Brazdžionio ir kitų poetų eiles, dainuos senjorų ansamblis „Laižuvos širdis“.
Laižuvos kapinėse giesmėmis bus pagerbti ten palaidoti tremtiniai.
13 val. prie Lūšės geležinkelio stoties bus aukojamos šv. Mišios. Po jų susirinkusieji dalyvaus muzikinėjeliteratūrinėj kompozicijoje „Laiškai Tėvynei“. Koncertuos Židikų kultūros centro Pikelių kultūros namų moterų ansamblis ir skaitovai iš Ritinės kaimo.
16 val. Sedos miesto bibliotekoje vyks poetinėmuzikinė kompozicija. Skambės gitarų muzika, bus skaitomos eilės, prisiminimais dalinsis sediškiai tremtiniai. Sedos bibliotekoje nuo birželio pradžios galima apžiūrėti parodą „Atmintis gyva mūsų širdyse“.
17 val. Viekšnių kultūros centre rengiama popietė, skirta tremtiniams.
19.00 val. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje bus meldžiamasi už tremtį patyrusius viekšniškius.
Birželio 14 d. Mažeikių muziejuje atidaroma paroda „Tremčiai atminti“. Dabartinė rezistencijos ekspozicija bus papildyta daiktais, kuriuos tremtiniai parsivežė iš Sibiro.
Auka – kas trečias Lietuvos gyventojas
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Labai gaila tuometiniu auku ir tremtiniu perejusiu koncentracijos stovyklas sovietu sajungoje.Dabar esame nepriklausomi ir laisvi bet valstybeje yra kazkas negerai kada simtai tukstanciu turi gindamiesi nuo skurdo palikti tevyne .Kas kaltas? kodel valdant tautininkams ir prezidentui Smetonai Lietuva sukaupe keleta tonu aukso o dabar tik skolos kurios dideja ir Lietuva ikista i sajunga su neaiskiomis vertybemis.Bukime budrus tautieciai.
Mažeikių Zitos su vėliavomis nesusivokia kas tai per diena,matyt,sumanė ,kad tai joninės,Man tai atrodo kaip pasityčiojimas iš Gedulo ir VILTIES dienos.
Šiandien Tėvynė Lietuva, virtusi Neosovietija ir valdoma neosovietų, mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną, kai lietuviai buvo ištrėmimi į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Rusijos nukariautas teritorijas aukas. 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta virš 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko virš 800 tūkst. savo gyventojų. Virš 300 tūkst. žmonių patyrė internacių okupacijos siaubą – kankinimus, šaudymą, kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo internacių teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų. Apskritai, kaip mano drąsi mokslininkė, beje, žydų kilmės, Claire Berlinski, kad nuo internacių rankos XX amžiuje pasaulyje krito virš 150 milijonų gyvybių ir dar niekas nenubaustas – nenuteistas. Aukų slaičius tiesiog nesuvokiamas.