Nuotrauka iš Lietuvos policijos archyvo
Pasaulinė COVID-19 pandemija daugelį žmonių privertė dirbti, mokytis, pramogauti būnant namie. Tam pasitarnauja internetas. Bet jo galimybės ir daugiau mūsų laiko, praleidžiamo virtualioje erdvėje, lemia ir daugiau sunkumų. Apie tai kalba šią savaitę vykstančios akcijos „Kurkime geresnį internetą kartu!“ dalyviai.
Tradicinis renginių ciklas
Kasmet antrąjį vasario antradienį yra minima Tarptautinė saugesnio interneto diena. Tačiau ilgainiui prieita prie išvados, kad diskutuoti ir apie interneto naudą, ir apie jame slypinčius pavojus reikia ne vienos dienos. Saugesnio interneto savaitę organizuoja projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“. Šios teminės akcijos šūkis šiemet – „Kurkime geresnį internetą kartu!“
Renginių ciklas, kuriuo siekiama atkreipti įvairaus amžiaus žmonių dėmesį į skaitmeninės erdvės keliamus išbandymus, vyksta jau 18-ąjį kartą. Jame dalyvauja ir Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos bei jos filialų darbuotojai, ugdymo įstaigų bendruomenės.
Sugalvoja įvairių scenarijų
Minint saugesnio interneto savaitę, Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad elektroninė erdvė yra vieša ir joje leidžiant laiką būtina neprarasti budrumo, elgtis apdairiai – pirkti tik iš patikimų asmenų ar internetinių parduotuvių, paskaityti apie tuos pardavėjus ar parduotuves kitų žmonių atsiliepimų. Mažeikių rajone 2020 m. užregistruoti 7 nusikaltimai, susiję su elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumu (2019 m. – 6). Mūsų rajone pernai užfiksuota 15 sukčiavimo atvejų, dalis iš jų įvykdyti pasinaudojant elektronine erdve.
Vienas iš labiausiai paplitusių sukčiavimo internete būdų – fiktyvūs skelbimai svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Susidomėjusiųjų jais prašoma pervesti avansą ar visą sumą už siūlomas prekes, paslaugas. Kitas sukčiavimo būdas, kai pirkėjas už internetu parduodamas prekes atsiunčia suklastotas pinigų pervedimo kopijas ir prekes pasisavina.
Dažnėja atvejų, kai daiktą parduoti ketinantis asmuo įtikinamas atskleisti asmeninius duomenis, pvz., prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. Jų neva reikia, kad pardavėjas galėtų prisijungti ir „gauti“ pinigus už parduodamas prekes, kad būtų galima užsakyti kurjerio paslaugas ir pan. Pasinaudodami žmonių patiklumu, kompiuterinio raštingumo spragomis, sukčiai sumąsto įvairių scenarijų, kaip išvilioti asmens duomenis, o paskui – ir pinigus.
Kas yra „romantinis sukčiavimas“?
Pastebima, kad dideles pinigų sumas praranda lengva galimybe praturtėti investuojant susigundantys asmenys. Dažniausiai siūloma investuoti į vertybinius popierius ar kriptovaliutą, prašoma į neva investicines sąskaitas pervesti vis didesnes sumas, o po kurio laiko jos užblokuojamos.
Dar vieną sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdą pareigūnai vadina „romantiniu sukčiavimu“. Šiuo atveju dažniausiai internete užmezgamos draugystės. „Draugai“ nužiūrėtoms aukoms pasakoja istorijas, kad yra užsienyje, turi daug pinigų, bet tam, kad galėtų juos pervesti į savo lietuviškas sąskaitas arba grįžti Lietuvon, prašo aukų apmokėti įvairias siuntas, draudimą, pinigų konvertavimo ir kitokius įvairius „mokesčius“, tokiu būdu išviliodami pinigus.
Pavargsta ir fiziškai, ir psichologiškai
Saugesnio interneto savaitė – proga ir su savo vaikais pasikalbėti apie teigiamas ir neigiamas virtualaus bendravimo puses, galimas patyčias, padėti atpažinti žalingą turinį, patarti, kaip elgtis sudėtingose situacijose.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje dirbanti psichologė Emilija Muravjovaitė sako: tęsiantis mokymuisi nuotoliniu būdu, mokiniai labai daug laiko praleidžia sėdėdami prie išmaniųjų įrenginių. Pavargsta ne tik vaikų akys, stuburas, prastėja ir psichologinė sveikata.
Pasak „Santarvės“ pašnekovės, mokiniai patiria neigiamų emocijų, nes lygiai taip pat, kaip ir suaugusieji, nerimauja, nežinodami, kada situacija dėl koronaviruso baigsis, kada galės sugrįžti į klases.
Pagalbos mokiniams specialistai, psichologai per įvairius, nors ir nuotoliniu būdu vykstančius užsiėmimus su mokiniais bendrauja, siūlo įvairius atsipalaidavimo būdus.
Mokinių savijauta nuolat stebima. „Atliekame apklausas. Auklėtojai, mokytojai stebi, ar mokiniai nepasikeitė, ar netapo tylesni. O galbūt suprastėjo vaiko pažymiai, gal jis praleidžia daugiau pamokų. Dabar, kai nėra gyvo bendravimo, mokiniai susiduria su vienatve ir gali užsisklęsti. Ypač paaugliai, kuriems paauglystė ir įprastomis, ne karantino sąlygomis, yra sudėtingas tarpsnis“, – tvirtino E. Muravjovaitė.
Svarbiausia yra kalbėtis
Psichologė kviečia ir mokinių tėvus, suaugusiuosius būti dėmesingesnius savo vaikams.
Vaiko dirglumas, uždarumas, pyktis, padažnėję prieštaravimai, kurių anksčiau nebuvo, gali būti požymiai, kad jis patiria sunkumų mokydamasis, bendraudamas su kitais mokiniais ar mokytojais internetu. Suaugusieji neturėtų numoti ranka ir į vaikų nusiskundimus, kad, pavyzdžiui, šiandien skauda pilvą, galvą. Šie dalykai nebūtinai reiškia fizinę ligą. Galbūt jie išduoda patiriamus emocinius sunkumus.
Visa tai pastebėjus, svarbiausia kalbėtis su vaikais, pasiūlyti pagalbą. O jei nepavyksta problemų išspręsti patiems, reikia konsultuotis su mokyklų specialistais.
„Gana ilgai savanoriavau „Jaunimo linijoje“ ir esu įsitikinusi: svarbiausias dalykas yra pokalbis. Bet, aišku, tas pokalbis su vaikais turėtų būti ne apie pamokas, paruoštus ar neparuoštus namų darbus ar kas ką pasakė, o apie tai, kaip vaikai jautėsi mokydamiesi, ką naujo sužinojo, kas juos sudomino. Žodžiu, skatinti atvirumą ir norą bendrauti“, – apibendrino E. Muravjovaitė.
