Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinės mokyklos ir Kalnėnų pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio vadovas Stasys Pauliukas (centre). Nuotr. iš redakcijos archyvo
Šių metų birželį Lietuvos šaulių sąjunga minėjo savo šimtmetį, 2019-ieji paskelbti Lietuvos šaulių sąjungos metais.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad tokios sąjungos įkūrimo tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Idėjiniai organizacijos vadai buvo Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius, mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą abiem kilo panašiu metu, tačiau skyrėsi numatomos veiklos mastai.
M. Šalčius kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą. Antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje.
Suvienijus jėgas gimė visuomeninė sukarinta organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga. Kaip ir tada, taip ir dabar Lietuvos šaulių sąjungos idėja – civilių asmenų pagalba kariuomenei.
Apie organizaciją, jos istoriją ir tikslus savo mintis išsakė dabartiniai šauliai ir jaunieji šauliukai. Pašnekovų klausėme: ko juos moko šaulių istorija ir jų pačių veikla.
„Dalyvavimas šaulių veikloje ugdo patriotizmą“
Stasys PAULIUKAS, Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinės mokyklos ir Kalnėnų pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio vadovas:
– Kiekvienas šaulių organizacijos narys vadovaujasi dešimčia įsakymų šauliams, kurie įrašyti nario knygelėse. Visi jie pagrįsti pagarba savo šaliai, kitam žmogui, todėl dalyvavimas organizacijos veikloje ugdo jauno žmogaus patriotizmą, meilę Tėvynei, artimiesiems, skatina supratingumą, pareigingumą.
Vien gavus šaulio uniformą, iš karto pasikeičia ir jaunuolio elgesys, ir bendravimas, o ypač tai išryškėja ir atsiskleidžia žygių ar stovyklų metu: visi nori būti aktyvūs ir padėti draugui. Būna, kad kuriam nors nelieka maisto, tai jo pasiūlo kiti. Būna, kad kuris nors pavargsta, tada jį neša ant pečių. Vienu žodžiu, kliūtis stengiamasi įveikti drauge, būti kaip šeima.
Tokios stovyklos praplečia akiratį – šiemet jose bendravome ir susipažinome su ukrainiečiais, lenkais, buvo svečių iš Izraelio.
Manau, kad viena iš įdomiausių šaulių veiklos sričių – naktiniai žygiai ir stovyklos. Norinčiųjų į jas – pilni autobusai, jose susirenka jaunieji šauliai iš keturių penkių būrių, visiems įdomu pasidalyti patirtimi ir laimėjimais, pasižiūrėti, ką geba kiti būriai, o jau konkursuose azartas liejasi per kraštus: kiekvienas nori nugalėti šaudyme, greičiau bėgti, orientuotis tamsoje ir panašiai.
Tirkšlių mokyklos vardas įpareigoja rūpintis ir domėtis istorija: jaunieji šauliai prižiūri Juozo Vitkaus-Kazimieraičio tėviškėje esantį paminklinį akmenį Ketūnuose, ten tris keturis kartus per metus nuvykstame, sutvarkome aplinką, surengiame stovyklą. Taip pat bendraujame su to paties vardo Lietuvos kariuomenės inžinerinio bataliono kariškiais: jie atvyksta pas mus, mes nuvykstame pas juos. Kariškiai papasakoja apie tarnybą, supažindina su amunicija, su pavojingais radiniais – sprogmenimis, robotais, kurie padeda jų darbe, pavaišina koše – yra ko jaunimui pažiūrėti.
Mažeikių 801-osios šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis. Nuotr. iš redakcijos archyvo
„Jaunieji šauliai įgyja kariškos disciplinos pagrindų“
Pranas TRAKINIS, Mažeikių 801-osios šaulių kuopos vadas:
– Manau, kad veikla sukarintoje šaulių organizacijoje jaunimui yra bene vienintelė galimybė išskirtinai prisiliesti prie ginklų, įgyti kariškos disciplinos pagrindų. Kita teigiama šios veiklos pusė – tai patriotinis auklėjimas: tvarkant partizanų žūties arba kitas su šalies istorinėmis asmenybėmis susijusias vietas, yra puiki galimybė prisiliesti prie Tėvynės istorijos. Šioje veikloje suformuojamas požiūris į kariuomenę, kam ji reikalinga, padeda jaunimui susiorientuoti šiuolaikinėje situacijoje.
Šaulių organizacija taip pat yra kaip tarpininkas tarp kariuomenės ir visuomenės – eilinis žmogus gal nepateks tarp kariškių, o čia yra galimybė pabūti ir Zoknių aerodrome, ir kariniuose laivuose, dalyvauti pratybose, vienu žodžiu – būti tame sūkuryje.
Veiklos sričių pas mus yra daug ir įvairių. Ne vieną žavi galimybė du kartus per metus nuvykti į poligoną, kur tenka ir pašaudyti. Dalyvavimas tokioje veikloje yra naudingas ir tuo, kad prisilieti prie istorinio paveldo, gali atsitraukti nuo kasdienės rutinos.
Šaulių judėjimo pradžia Mažeikiuose datuojama nuo 1990 metų lapkričio 30-osios. Kadangi buvau įsigijęs ginklą, ta struktūra jau nuo seno viliojo, buvo prie dūšios, tik nesiryžau jai priklausyti. Prie šaulių prisidėjau 1992 metų vasarą, o jau rugsėjį tapau šaulių kuopos vadu.
Jaunųjų šaulių skyrininkas ir karys savanoris Jokūbas Šakys. Nuotr. iš asmeninio archyvo
„Buvimas šauliu – įvadas į karius savanorius“
Jokūbas ŠAKYS, jaunųjų šaulių skyrininkas ir karys savanoris:
– Ką reiškia buvimas jaunuoju šauliu? Vien tie dešimt šaulio įsakymų, kaip, pavyzdžiui, gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę, būk drausmingas ir mandagus, gerbk ginklą, tesėk žodį, būk budrus, būk tiesus ir teisingas, daug ką pasako. Veikla šioje organizacijoje ugdo patriotizmą, stiprina atsakomybės jausmą.
Mane patį nuo vaikystės domino karyba, domėjausi Tėvynės istorija, norėjau kuo geriau pasiruošti įvairioms išorės grėsmėms, mokėti, jeigu prireiks, ginti savo šalį, todėl ir pasukau šiuo keliu. Manau, kad, kaip ir daugeliui, buvimas šauliu tampa tuo laipteliu toliau, įvadu į karius savanorius.
Šaulių veikloje įdomu viskas. Galima pastebėti, kaip vaikai su smalsumu klausosi paskaitų apie šaulių istoriją, kuriose paaiškinama, kodėl įkurta ši organizacija, kas ją įkūrė, kokie jos tikslai.
Tą patį galima pasakyti apie naktinius žygius ir stovyklas – ten ir veikla, ir varžybos, ir susipažinimas su rajonu, jo vietovėmis, pažintis su bendraamžiais.
Ko dar mums trūksta? Anksčiau buvo organizuojamos jaunųjų šaulių pratybos su kariais savanoriais, tačiau dabar jų kažkodėl nevyksta. Manau, kad paaugliams tokios pratybos, kai kartu dirba kelios sukarintos struktūros, būtų gera patirtis, jie galėtų pasimokyti tiek iš savanorių, tiek iš profesionalių kariškių, visa tai kažką duotų ateityje.
Jaunoji šaulė Kamilė Leistrumaitė. Nuotr. iš asmeninio archyvo
„Dalyvaudamas veikloje įgauni pasitikėjimo“
Kamilė LEISTRUMAITĖ, jaunoji šaulė:
– Į jaunuosius šaulius mane pastūmėjo brolių pavyzdys – norėjau būti kartu su jais. Pasirinkusi šį kelią nesigailiu: dalyvaudamas šaulių veikloje įgauni pasitikėjimo savimi, ryžto, motyvacijos tobulėti, o dešimt šaulių įsakymų padeda apsispręsti įvairiose situacijose.
Vienas iš šios veiklos pliusų yra turiningas vasaros praleidimas – vyksta pakopinės ir mokomosios stovyklos. Jose įgyji ne tik teorinių žinių, sužinai apie savo krašto istoriją, bet išmoksti ir praktinių dalykų – orientuotis miške, maskuotis, užkurti laužą ir panašiai.
Man labiausiai prie širdies susitikimai ir bendravimas su vyresniais šauliais, jų patirties perėmimas. Iš jų išmoksti labiau gerbti savo šalį, sužinai gerokai daugiau apie partizanus, negali atsistebėti pastarųjų pasiryžimu kovoti dėl laisvės nelygiose kovose – man istorija yra itin įdomu.
Ar mergaitėms tinka ginklai? Kaip kurioms. Yra ir tokių, kurios prisibijo juos net paliesti, bet po kurio laiko pripranta. Ir man iš pradžių buvo baisoka, tačiau dabar tai net įdomu ir smalsu.
„Vien šaulio uniforma priverčia pasitempti“
Tautvydas ŽIAUGA, jaunasis šaulys:
Jaunasis šaulys Tautvydas Žiauga. Nuotr. iš asmeninio archyvo
– Jeigu kalbėti su šypsena, tai, tapęs jaunuoju šauliu, gavau uniformą, kerzinius batus ir beretę. O jeigu rimtai – tai vien ši uniforma priverčia pasitempti, galvoti apie tai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, juk esi išskirtinis ir pagal šaulio įsakymą privalai branginti šaulio vardą ir Lietuvos garbę, būti drausmingas ir mandagus.
Ką duoda buvimas jaunuoju šauliu, būtų galima vardinti ir vardinti: tai ir disciplina, ir patriotizmas, ir fizinis pasirengimas, ir, aišku, prisilietimas prie ginklų, susipažinimas su jais. Paaugliams vien pašaudymas jais reiškia daug. Ir taip kalbu ne vien berniukų vardu. Mūsų būreliuose yra daug mergaičių ir šaudymas joms taip pat yra vienas iš mėgstamiausių dalykų.
Šaulių veiklą įvardinčiau kaip vieną savo mėgstamiausių. O kur dar stovyklos: vadovai sugalvoja įvairiausių estafečių, kuriose privalai veikti kaip viena komanda – azartas čia liejasi per kraštus.
Daug patirties ir praktinių dalykų duoda pakopinės stovyklos. Jaunųjų šaulių yra keturios pakopos, aš jau išlaikiau trečios pakopos egzaminus, po dvejų metų dabar laukia paskutinė – ketvirtosios pakopos stovykla.
Šaulių vasaros stovyklose mokaisi rikiuotės, taktikos, topografijos, ryšių, pilietinio ir patriotinio ugdymo – viso to, kas, manau, ateityje pasitarnaus.
