Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ateinantį sekmadienį, kovo 29-ąją, Lietuva pereis prie vasaros laiko. Verbų (palmių) sekmadienį trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį.
Buvo atsižvelgta į ES
Pagal vasaros laiką Lietuva gyvens septynis mėnesius, kol paskutinį spalio sekmadienį – spalio 25-ąją – vasaros laikas bus atšauktas.
Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų Kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.
Sugalvojo Benjaminas Franklinas
Pirmą kartą idėją, kad, persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.
Bus taikomas iki 2016-ųjų
Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.
Europos Komisija yra paskelbusi ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.
Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.
Lietuvoje sezoninis laikas dar bus taikomas iki 2016-ųjų.
Šiais laikais laiko kaitaliojimas yra didžiausia kvailystė.