Penkiose eksperimentinėse savivaldybėse vykdyta pašalpų mokėjimo sistemos pertvarka atnešė teigiamų rezultatų, todėl visoje šalyje reiktų iš savivaldybių atimti kasininko funkciją ir daugiau sprendimų galios suteikti vietos bendruomenių gyventojams, mano Premjeras Andrius Kubilius.
Padeda vietos bendruomenė
„Eksperimentinėse savivaldybėse (Šilalės, Akmenės, Raseinių, Radviliškio ir Panevėžio rajonų savivaldybėse – red. past.) buvo pradėta esminė visos pašalpų mokėjimo sistemos pertvarka, nes iki tol visos pašalpos buvo mokamos iš valstybės biudžeto. Taigi savivaldybės vykdė tik kasininko funkciją – nieko netikrindamos, nežiūrėdamos, nesirūpindamos, kas su ta pašalpa po to daroma, ar ji padeda žmogui, ar ji prageriama“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovas.
Ministro Pirmininko teigimu, minėtos savivaldybės įtraukia vietos bendruomenių gyventojus, nustatinėdamos, ar tam tikram žmogui pašalpa tikrai turi būti skiriama.
„Mums labai svarbu sukurti tokią sistemą, kuri pajungtų vietos bendruomenės žmones, kurie mato ir turi tos ne biurokratiškos, o iš širdies ateinančios atjautos, supratimo ir labai stiprų pasipriešinimą nesąžiningumui“, – sakė jis.
A. Kubiliaus manymu, bandomųjų savivaldybių pavyzdys parodė, jog pradėta pertvarka vykdoma efektyviai, todėl, anot jo, per artimiausius metus turėtume pamatyti jos sąlygotas teigiamas permainas visose šalies savivaldybėse.
Išlaidos sumažėjo
Primename, kad šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo keturiose iš penkių savivaldybių (Akmenės, Panevėžio, Raseinių, Šilalės rajonuose), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – visose penkiose eksperimentinėse savivaldybėse. Tuo tarpu socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 10,7 proc. (nuo 19,6 iki 17,5 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 15,5 proc. (nuo 25,9 iki 21,9 mln. litų).
Nuo 2013 m. prie dalyvaujančių naujajame projekte savivaldybių prisijungti planuoja dar apie 10 savivaldybių.