Senamiesčio parku susidomėjo prokurorai

Parko gynėjų grupė susibūrė praėjusių metų pavasarį – kai buvo sužymėtos kirstinos pušys. 2001 m. kovo mėn. nuotrauka . Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Senamiesčio parko pertvarkos projektas – bene anksčiausiai prasidėjusi ir ilgiausiai trunkanti Savivaldybės ir miesto gyventojų nesutarimų istorija.
Lygiai prieš ketverius metus mažeikiškiams pristatyta parko renovacijos vizija vis dar nepradėta įgyvendinti. Yra manančiųjų, kad Europos Sąjungos pinigai šiai mažeikiškių poilsio vietai jau nebeatiteks.
Pastarosiomis dienomis išaiškėję faktai liudija, kad tokia grėsmė išties reali – mat į renovacijos procesą įsikišo prokurorai.

Be konkurso

Parko renovacijos projektui Savivaldybė pradėjo rengtis jau 2007-aisiais. UAB „Archartelė ir partneriai“ projektų vadovui Henrikui Štaudei, sovietmečiu dirbusiam architektu Mažeikiuose, patikėta parengti parko sutvarkymo koncepciją.
Koncepciją H. Štaudė Mažeikių gyventojams pristatė 2008 m. vasario pabaigoje.
Tuomet Savivaldybės administracijos specialistai teigė: architektas pasirinktas kaip savo darbo tęsėjas, mat 1989 metais jis buvo parengęs Mažeikių senamiesčio parko sutvarkymo projektą. „Konkurso skelbti tam nereikėjo“, – paaiškino Savivaldybės atstovai.
Konkursas ir toliau neskelbiamas. Tais pačiais metais Savivaldybės administracija pakvietė UAB „Archartelė ir partneriai“ dalyvauti neskelbiamose supaprastintose derybose dėl projekto „Mažeikių senamiesčio parko kompleksinis sutvarkymas“ techninio projekto rengimo paslaugų pirkimo.
2008 metų spalio 3 d. Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos protokoluose užfiksuota, kad komisija vienbalsiai pritarė ir dėl paslaugos atlikėjo, ir dėl galutinės kainos už ją – 290 tūkst. litų.
Šią savaitę Mažeikius pasiekęs apygardos prokurorų verdiktas liudija, kad projekto rengėjas buvo pasirinktas pažeidžiant įstatymus.

Pažadėjo rūpintis

Kad skaitytojams būtų paprasčiau suvokti, kodėl senamiesčio parkas vis dar „neliečiamas“, reikėtų trumpai prisiminti Savivaldybės specialistų ir miesto gyventojų nesutarimų istoriją.
Tuoj po koncepcijos pristatymo mažeikiškiai, ypač miesto senbuviai ir greta parko įsikūrę žmonės, išreiškė susirūpinimą parko likimu. Tuometiniam  Savivaldybės merui Vilhelmui Džiugeliui buvo išdėstyti nuogąstavimai, kad pradėjus tvarkyti parką, bus kertamos jame augančios pušys, įrengiami įvairūs objektai bei automobilių stovėjimo aikštelės.
Meras pažadėjo mažeikiškiams: parke augantys medžiai, o ypač pušys bus saugomos.
Panašiai trejus metus gyventojams kalbėjo ir administracijos direktorius Bronius Kryžius.

Išgąsdino kirtimai

Kad valdžios pažadai nėra šimtaprocentinė garantija, mažeikiškiai įsitikino praėjusių metų vasarį.
Tuo metu projekto rangovas pradėjo žymėti šalintinus medžius ir mažeikiškiai išvydo, kad tarp kertamųjų – šimtametės pušys, apie kurias su tokiu rūpesčiu kalbėjo rajono valdžia.
Miesto gyventojai surengė akciją – aprišo „nurašytas“ pušis gedulo kaspinais ir kreipėsi į Aplinkos ministerijos Miškų departamentą bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl parko teritorijoje vykdomų darbų – sužymėtų ir ketinamų kirsti vertingų medžių.
Galima spėti, kad medžius tąkart išgelbėjo Parko renovacijos užsakovų neapdairumas: jie neatliko dar vieno būtino darbo – neužsakė miškotvarkos projekto.

Prašė ekspertizės

Laikinai sustabdę medkirčius pusšimtis mažeikiškių tuomet pasirašė kreipimąsi ir į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę bei Seimo narį Stanislovą Giedraitį, prašydami profesionalios senojo miesto parko pertvarkymo projekto ekspertizės bei įvardydami gyventojų netenkinančius sprendinius.
Jiems ypač kėlė nerimą Savivaldybės vadovų ir specialistų bandymai nutylėti planuojamą kirtimų apimtį (valdininkai viešai skelbė viena, o dokumentai liudijo ką kita – 2009 m. birželio 19ąją parengto ir suderinto projekto pastabų 7 punkte parašyta: „Iš viso tvarkomoje teritorijoje yra 2383 vnt. medžių, iš jų: kertami 609 vnt., paliekami 1774 vnt., sodinami medžiai 111 vnt., sodinami krūmai 2615 vnt.“).

Ekspertizės išvados netenkino?

Savivaldybės vadovai teigė pritariantys mažeikiškių idėjai dėl nepriklausomos ekspertizės.
Praėjusių metų kovo 8 d. Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius kreipėsi į Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungą dėl parko renovacijos techninio projekto įvertinimo.
Atsakymą ekspertai pateikė po mėnesio. Komisija nurodė projekto trūkumus ir paprašė projektą perdaryti.
Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas ir šiandien įsitikinęs: projekto rengėjai nesugebėjo susidoroti su jiems iškelta ekspertų užduotimi – situacija parke ne gerinama, o bloginama.
Galima spėti, kad Savivaldybei kraštovaizdžio specialistų atlikta ekspertizė taip pat nepatiko, nes praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje ji pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos architektų sąjunga, o po mėnesio jau ši institucija svarstė, ar geras „Archartelės ir partnerių“ bei bendrovės projektų vadovo H. Štaudės (beje, ir tos pačios kūrybinės sąjungos nario) parengtas parko renovacijos planas.

Savivaldybės veiksmai

Rugsėjo 22-ąją įvykusiame architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje nuskambėjo priešinga išvada – projektas geras. Šįsyk specialistai ne tik vertino projekto sprendinius, bet ir pateikė mažeikiškiams verslo pasiūlymų – kaip toliau eksploatuoti parką.
Štai citata iš posėdžio protokolo.„Tarybos siūlymu, arti miesto centro esanti rekreacinė erdvė turėtų tapti parku, prižiūrimu tam tikro valdytojo, kuris eksploatuotų parko erdves, galėtų užsiimti komercine veikla, o tuo pačiu būtų atsakingas už priežiūrą ir apsaugą. Tai parkui suteiktų visiškai naują – saugios ir tvarkingos viešosios erdvės – statusą (paryškinta aut.).“
Iniciatyvinės grupės Mažeikių senamiesčio parkui išsaugoti ir puoselėti narys Egidijus Butnorius įsitikinęs: Savivaldybė sąmoningai ignoravo kraštovaizdžio architektų ekspertizę ir apeidama gyventojus „susiorganizavo“ H. Štaudės projektui palankias išvadas.
Mažeikiškiams įtarimų sukėlė ir „valdytojo“ tema. Pasak E. Butnoriaus, jau pakanka privačių teniso kortų parke, tai dabar gal norima viską pamažu privatizuoti?
Kas gali žinoti, kokiomis sąlygomis Savivaldybė skirs tą valdytoją ir kokius įgaliojimus jam suteiks…

Parūpino medienos?

Šią mažeikiškių nuostatą dar labiau sustiprino vasario 14-ąją vykęs parko miškotvarkos projekto pristatymas.
Pagal Savivaldybės užsakymu atliktą projektą, parke planuojama iškirsti 161 kubinį metrą medienos. (Projekto rengėjų skaičiavimais, vidutinis medienos tūris parko hektare – 329 kubiniai metrai.)
Iniciatyvinės grupės narė, landšafto architektė Danutė Miškinienė įsitikinusi, kad parką sąmoningai stengiamasi sunaikinti, o į gyventojų nuomonę visiškai neatsižvelgiama.
„Miškotvarkininkų projektas darytas, už pagrindą kaip šventą karvę paėmus Štaudės projektą. O šis ruoštas lyg parko vietoje būtų dykuma… Mano nuomone, tai aukščiausio lygio profesionalus architektūrinis cinizmas – naikinantis mūsų gamtą, kvailinantis ir skurdinantis Mažeikių žmones“,  – pristatyme kalbėjo mažeikiškė.

Prokurorų verdiktas

Nelaukdama valdžios veiksmų: bus taisomas projektas, atsižvelgiant į viešąjį interesą, ar ne, – praėjusių metų rudenį parko gynėjų iniciatyvinė grupė kreipėsi į kitas institucijas, tarp jų – ir į Šiaulių apygardos prokuratūrą.
Šią savaitę mažeikiškiai gavo atsakymą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aušra Jovaišaitė, nagrinėjusi mažeikiškių skundą, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Tarnyba atliko pirkimo (projektavimo paslaugų – aut. past.) vertinimą ir pateikė išvadą, kad neskelbiamu supaprastintų derybų būdu vykdytas viešasis pirkimas buvo atliktas pažeidžiant LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Prokurorė vasario 10 d. surašė ieškinį kreiptis į teismą dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendinių panaikinimo bei dėl paslaugų  pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Tą pačią dieną Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuri nagrinės galimai nusikalstamus viešųjų pirkimų komisijos veiksmus.

Aiškinasi situaciją

Mažeikių savivaldybės meras Antanas Tenys vakar „Santarvei“ sakė, kad Savivaldybės vadovai ir teisininkai šiuo metu aiškinasi situaciją, tad ką nors komentuoti būtų per anksti. Tačiau meras įsitikinęs: parko renovacijos projektas iš esmės nėra žlugęs.
„Pats projektas nėra panaikintas“, – teigė rajono vadovas.
Pasak mero, kitą savaitę jis sukvies visus: atsakingus specialistus, senąjį parką ginančius miesto gyventojus ir žiniasklaidą.
„Kad viską išsiaiškintume ir nuspręstume – ką darysime su parku ir kaip“, – sakė A. Tenys.
Meras sakė suprantąs, kad laiko vis mažiau – parko projektas turi būti įgyvendintas iki šių metų rugsėjo pabaigos.