Seniūnijai gali tekti atlyginti mažeikiškei už patirtą traumą

Mažeikiškiai piktinasi blogai prižiūrimais šaligatviais ir nesupranta, kodėl seniūnija taupo jų sveikatos sąskaita. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Šią savaitę buvę darganoti orai ir plikledis iš Mažeikių seniūnijos gali pareikalauti papildomų išlaidų. Ant slidaus šaligatvio pargriuvusi ir traumą patyrusi mažeikiškė ketina kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Savivaldybės specialistai abejoja, ar mažeikiškei pavyks įrodyti, kad dėl jos nelaimės kalta už miesto gatvių ir šaligatvių priežiūrą atsakinga seniūnija.

Sukėlė problemų

Mažeikiškiai piktinasi retai valomais ir barstomais šaligatviais. Seniūnijos specialistai tvirtina, kad dažnesniam šaligatvių valymui ir barstymui neužtenka lėšų. Todėl dažniausiai, jei nėra daug sniego, gatvės tik valomos arba tik barstomos. Be to, tai daroma tik rytais.
Miesto gyventojus tokia šaligatvių priežiūra žiemą piktina. Mažeikiškė Vanda D. „Santarvei“ sakė nesuprantanti, kam reikėjo tvarkyti ir rekonstruoti Laisvės gatvę, jei žiemą ji paliekama likimo valiai, neprižiūrima ir nevaloma.
Moteris pasakojo vėlų trečiadienio vakarą paslydusi ir kritusi ant nevalyto šaligatvio Laisvės gatvėje, netoli parduotuvės „Topocentras“.
Mažeikiškei gydytojai nustatė dešinės rankos lūžius dviejose vietose ir kūno sumušimą. Tai esą moteriai sukėlė nemažai nepatogumų ir atsilieps jos šeimos gerovei.
„Šiuo metu esu bedarbė ir intensyviai ieškau darbo. Vaikštau į pokalbius dėl darbo, tačiau dabar viską teks nutraukti ir atidėti neribotam laikui – kol sugis ranka“, – apmaudo neslėpė Vanda.

Stebino požiūris

Moteris įsitikinusi: jei šaligatviai būtų laiku nuvalomi, o ne tik barstomi, ledo ant jų nebūtų.
„Patys gyvename nuosavame name ir visada nusivalome šalia esantį šaligatvį, tad jokio ledo ant jo nesusidaro. Labai keistas seniūnijos specialistų pasiteisinimas, kad neužtenka lėšų šaligatviams valyti bei barstyti, todėl ir taupo. Negi galima žmonių sveikatos sąskaita taupyti?“ – stebėjosi Vanda D. Taip pat ją labai nustebino miesto seniūno Šarūno Armono požiūris į problemą.
„Kai paskambinau ir paklausiau, kodėl nėra valomi šaligatviai, miesto seniūnas į klausimą atsakė klausimu: o kam valyti, jei lauke lyja? Viskas savaime nulis ir ištirps… O ką daryti mums, pėstiesiems, jei mes negalime laukti, kol ledas savaime nutirps?“ – pasipiktinimo neslėpė mažeikiškė.
Mažeikių seniūnijos vyresniosios specialistės Ingridos Sparnauskienės teigimu, miesto šaligatvis yra barstomas plačiai – apie du metrus. Todėl esą sunku pasakyti, ar susižalojusi moteris krito būtent toje vietoje, kur privalu pabarstyti.
I. Sparnauskienė patvirtino, kad nelaimės dieną Laisvės gatvė buvo tik pabarstyta, bet nenuvalyta.
„Trečiadienį gatvės buvo barstomos tik druska, nes tuomet buvo šlapdriba ir šaligatvių valymas nebūtų davęs jokios naudos“, – paaiškino seniūnijos vyresnioji specialistė.

Kreipsis dėl žalos atlyginimo

Vanda D. „Santarvę“ patikino to reikalo taip nepaliksianti ir bandysianti iš seniūnijos išsireikalauti kompensaciją už patirtą žalą bei gydymo išlaidas.
Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo funkcijas vykdantis Savivaldybės vyriausiasis  specialistas Michailas Norbutas „Santarvei“ paaiškino, kad mažeikiškė iš tiesų gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į seniūniją.
„Kiekvienas atvejis skirtingas ir būtina išsiaiškinti visas aplinkybes. Tuomet bus aišku, kas turi atlyginti patirtą žalą: pati seniūnija ar įmonė, netinkamai teikusi šaligatvių valymo ir priežiūros paslaugą“, – sakė M. Norbutas.
Panašios nuomonės yra ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Jonas Vitas Ūsas. Jis taip pat patarė nukentėjusiai moteriai kreiptis į įstaigą ar įmonę, atsakingą už kelių ir šaligatvių valymą bei priežiūrą, o prireikus – ir į teismą.

Prašymų negavo

Savivaldybės vyriausiojo specialisto M. Norbuto teigimu, kreipiantis į seniūniją dėl žalos atlyginimo, reikėtų parašyti prašymąpretenziją, kartu pridėti medikų išvadas, nelaimės aplinkybes patvirtinančias pažymas.
I. Sparnauskienė „Santarvę“ informavo, kad iki šiol seniūnija nėra gavusi jokių pretenzijų ar raštiškų prašymų dėl žalos ar gydymo išlaidų  kompensavimo.
„Jei ir kreiptųsi, nelabai įsivaizduoju, kaip žmogus įrodytų, kad krito būtent nepabarstytoje ar nevalytoje gatvėje. Juk tai gali nutikti bet kur“, – svarstė seniūnijos darbuotoja.

Trūksta lėšų

I. Sparnauskienės teigimu, miesto šaligatviai barstomi ir valomi atsižvelgiant į oro sąlygas.
Dėl lėšų stygiaus valymo ir barstymo darbai dažniausiai atliekami tik vieną kartą per parą, ir tai daroma rytais.
Seniūnija savo nuožiūra nurodo šaligatvius valančiai ir barstančiai įmonei, kada, kur ir kiek reikia nuvalyti ir pabarstyti. Vieną kartą pabarstyti miesto šaligatvius Savivaldybei kainuoja apie 8 tūkst. litų.
„Su šaligatvius valančia įmone atsiskaitoma už nuvalytų ir pabarstytų šaligatvių kvadratinius metrus. Todėl atidžiai stebima, kiek ir kur yra valoma ir barstoma.
Pirmiausia barstomos ir valomos pagrindinės miesto gatvės: Laisvės, Žemaitijos ir Naftininkų“, – sakė vyresnioji seniūnijos specialistė.