Šilumininkai kaltę verčia ir gyventojams

Jonas JURKUS šilumos kainų didėjimo priežasčių ieško kitur, tik ne savo valdose. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Gautos sąskaitos už šildymą daugumą mažeikiškių nuvylė, nes jie tikėjosi mokėti mažiau. Šilumininkai vardija priežastis, dėl kurių brangsta šiluma, kaltę verčia ir gyventojams. Tačiau savo veikloje jokių trūkumų, turėjusių neigiamos įtakos šilumos kainai, neįžvelgia.

Namai moka skirtingai

Mažeikiškiai sausio mėnesį gavo vidutiniškai 50 litų didesnes nei gruodį sąskaitas už gyvenamojo būsto šildymą. Esant ganėtinai šiltai žiemai, dalis gyventojų tikėjosi, kad už suvartotą šilumos energiją teks mokėti mažiau. Bent taip rodo ir santarvės.lt portalo atlikta mažeikiškių apklausa.
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vadovai „Santarvę“ tikino iš gyventojų skundų negaunantys, o šilumos kaina esą išaugo ne dėl įmonės kaltės. Jos generalinis direktorius Jonas Jurkus replikavo, kad visada bus nepatenkintų žmonių, kad ir kokia šilumos kaina būtų.
„Turime suprasti vieną dalyką, kad Mažeikiuose yra per tris šimtus daugiabučių namų, kuriems yra paskaičiuojamos skirtingos sunaudoto šilumos kiekio kainos. Skirtumai tikrai yra ne maži. Yra namų, kurie moka vos 88 centus už vieną kvadratinį metrą, bet yra ir tokių, kur ši kaina šokteli iki 6 litų. Tai priklauso nuo to, kaip žmonės sugeba taupyti šilumos energiją, o ne paleisti ją vėjais pro kiaurus langus ar duris“, – samprotavo J. Jurkus.

Įvardijo keturias  priežastis

Panašiai aiškino ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Jurkonis. Jo teigimu, kiekvienam namui suvartotos šilumos energijos kiekis apskaitomas atskirai, pagal atskirus apskaitos prietaisus.
„Jei kas nesutinka su atsiskaitymo lapeliuose surašytais šilumos kiekio suvartojimo duomenimis, gali kreiptis į mus arba nemažai informacijos gali rasti mūsų internetiniame tinklalapyje“, – informavo J. Jurkonis.
Generalinio direktoriaus pavaduotojo žodžiais, išaugusias sąskaitas už suvartotą šilumos energiją lėmė keturi faktoriai: t. y. žemesnė lauko temperatūra, aukštesnė kilovatvalandės kaina, nevienodas mėnesio dienų skaičius. Tarp kaltininkų įvardijami ir gyventojai, nesąžiningai deklaruojantys karšto vandens sunaudojimą.

Keičiasi dėl temperatūros svyravimų

Kaip vieną pagrindinių kainos pokyčius lėmusių faktorių, J. Jurkonis įvardijo lauko temperatūros svyravimus.
Praėjusių metų spalio mėnesį vidutinė lauko temperatūra buvo pliusinė ir siekė 9,04 laipsnio, todėl ir už šilumą gyventojai mokėjo daug mažiau – vidutiniškai 1,17 lito už kvadratinį metrą. Be to, tuomet šildymo sezonas buvo pradėtas tik nuo mėnesio vidurio.
Lapkričio mėnesį oras atvėso vidutiniškai iki 6 laipsnių, tai ir vidutinė kaina šoktelėjo iki 2,42 lito už kvadratinį metrą.
Praėjęs gruodis buvo dar šaltesnis. Vidutinė oro temperatūra siekė 2,7 laipsnio aukščiau nulio, tai ir  vidutinė šildymo kaina už kvadratą išaugo iki 3,63 lito.
„Be to, gruodį dėl padidėjusių kuro kainų beveik septyniais procentais pabrango viena kilovatvalandė, todėl už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją tenka mokėti brangiau“, – priminė J. Jurkonis.
Jis taip pat akcentavo, kad net mėnesio dienų skaičius gali turėti įtakos suvartotos šilumos energijos kainai. Būtent tai taip pat galėjo prisidėti prie gruodžio mėnesio padidėjusių sąskaitų už šildymą, nes lapkritis turi 30, o gruodis 31 dieną.

Perskaičiuojama kiekvieną   mėnesį

Vienos kilovatvalandės kaina Mažeikių rajone šį šildymo sezoną keičiasi beveik kiekvieną mėnesį, nes vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu ir Valstybinės kainų ir energetikų kontrolės komisijos metodika, šilumos kaina vartotojams privalo būti perskaičiuojama kas mėnesį, įvertinus kuro, sunaudoto šilumos gamybai, kainas.
Šiuos perskaičiavimus atlikti ir informuoti vartotojus Šilumos ūkio įstatymu įpareigotos visos  šilumos įmonės. Kaina kitam mėnesiui privalo būti paskelbta iki einamojo mėnesio 25 dienos. Jei paskaičiuota šilumos kaina skiriasi mažiau nei 5 procentais, jos galima nekeisti.
Praėjusiais metais už lapkričio mėnesį sunaudotą kilovatvalandę su devynių procentų pridėtines vertės mokesčiu mokėjome – 21,53 cento, o už gruodį – jau 22,97 cento.
Už sausio mėnesį suvartotą šilumos energiją gyventojai vėl tikisi mažesnių sąskaitų, ar bent jau panašių į buvusias gruodžio mėnesį, nes sausį yra patvirtinta šiek tiek mažesnė vienos kilovatvalandės kaina – 22,56 cento.

Pabrango kuras

Šilumos kainos gana stipriai svyravo ir 2010aisiais. Tada gruodžio mėnesį suvartotos šilumos energijos kilovatvalandė vidutiniškai kainavo 5,53 lito, o vidutinė lauko temperatūra tuomet buvo –5,5 laipsnio.
Lapkričio mėnesį vidutinė lauko temperatūra buvo 3,1 laipsnio aukščiau nulio, o vieno kvadratinio metro šildymas kainavo 3,33 lito.
Spalio mėnesį, kaip ir praėjusiais metais, šilumos kainos buvo mažiausios. Vidutinė lauko temperatūra siekė 5,4 laipsnio, o vieno kvadrato šildymo kaina – 1,53 lito.
J. Jurkaus teigimu, praėjusiais metais šilumos kaina vis tik buvo stabilesnė, nes vasarą pasibaigus  šildymo sezonui, šilumai gaminti buvo naudojamas tik biokuras.
„Nors jo kaina nurodytu periodu kilo, tačiau atskirais mėnesiais tai nedidino šilumos kainos daugiau kaip 5 procentais, todėl šilumos kaina vartotojams buvo stabili iki gruodžio mėnesio“, – aiškino J. Jurkus.
Tačiau prasidėjus šildymo sezonui, nuo spalio mėnesio šilumos gamybai naudojamas ne tik biokuras, bet ir gamtinės dujos. Įvertinus biokuro ir gamtinių dujų kainų didėjimą, paskaičiuota ir paskelbta šilumos kaina praėjusį gruodį padidėjo 6,8 proc. Nuo pavasario iki lapkričio mėnesio gamtinės dujos pabrango 17,6 proc.

Deklaruoja nesąžiningai

J. Jurkaus teigimu, dėl suvartotos šilumos energijos kiekio ir kainų svyravimų neretai būna atsakingi ir patys gyventojai, nes nesąžiningai deklaruoja karšto vandens sunaudojimą.
„Neseniai paaiškėjo atvejis, kai vienas miesto gyventojas nebuvo deklaravęs vandens už 13 tūkstančių litų. Ir čia tik vienas atvejis, kuris paaiškėjo parduodant butą. O kiek tokių yra, kurių niekas nepagauna, kaip sakoma, už rankos“, – spėjo pašnekovas.
Direktoriaus teigimu, net jei tik keli butai iš viso namo nesąžiningai deklaruoja vandens sunaudojimą, iš karto pakyla ir suvartotos šilumos energijos kaina.
Suvartotą šilumą name apskaičiuoti padeda įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys. Tai yra iš name sunaudotų šilumai pagaminti kilovatvalandžių bendros sumos atimamos kilovatvalandės, sunaudotos gyventojų deklaruotam vandeniui pašildyti, ir dar atimamos „gyvatukui“ pašildyti skirtos kilovatvalandės (160 kW). Likusi kilovatvalandžių dalis paskirstoma namo kvadratūrai.
Išeitų, kad sąžiningai deklaravusieji karštą vandenį sumoka ir už tuos, kurie tai daro netinkamai.
„Mes šilumą paduodame iki namo, o toliau mums šalies Prezidentė uždraudė kišti „snapą“. Šilumos punktus administruoja butų ūkiai ir gyventojai, tai jie ir turi rūpintis, kad kuo mažiau būtų nesąžiningų vartotojų, netinkamai deklaravusių karšto vandens sunaudojimą“, – įsitikinęs J. Jurkus.

Vykdo  apskaitos prietaisų  patikrą

Keletą metų Mažeikiuose buvo sutrikusi karšto vandens apskaitos prietaisų patikros sistema, nebuvo atsakingo už jų eksploatavimą ir priežiūrą. Ir tik praėjusiais metais gyventojai pasirinko įmones, kurios tiekia vandenį, kurios jį pašildo ir kurios vykdo apskaitos kontrolę.
Gyventojai vandenį perka iš UAB „Mažeikių vandenys“ ir už jį sumoka. Už vandens pašildymą jie atsiskaito su UAB „ Mažeikių šilumos tinklai“, o apskaitos prietaisų patikros paslaugas namus administruojanti įmonė UAB „Admituras“ perka iš  UAB „Mažeikių butų ūkis“.
„Kontrolė stiprinama tuose namuose, kur akivaizdžiai matomas per mažas vandens deklaravimas, pavyzdžiui, jei vienas butas sunaudoja mažiau nei vieną kubinį metrą vandens per mėnesį. Jau pirmieji patikrinimai davė rezultatų. Nemažai išaiškinome gyventojų, kurie nesąžiningai deklaravo suvartotą karštą vandenį. Vien praėjusį gruodį patikrinus karšto ir šalto vandens apskaitos prietaisus, aptiktas apie 3 tūkstančių kubinių metrų neatitikimas,“ – informavo „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis.

Siūlo  išeitį

Daugiabučius namus administruojančios įmonės vadovo teigimu, sukontroliuoti vagiančiuosius vandenį gana sudėtinga, nes ne visi gyventojai įsileidžia į butus.
Jei gyventojas neįsileidžia, per 24 valandas yra pranešama, kad jis privalo sudaryti sąlygas namą administruojančios įmonės darbuotojams prieiti apžiūrėti bendro naudojimo sistemas.
A. Barvydis teigia, kad iš bet kurios situacijos galima rasti išeitį.
„Jei taip nutinka, kad žmogus neturi kurį laiką iš ko susimokėti už vandenį, gali nemokėti, bet  deklaruoti sunaudotą vandenį privalo. Taip būtų geriau jam ir kaimynams. Jei gyventojas  deklaruoja sunaudotą vandenį, tačiau už jį nesumoka, skola auga tik jam. O priešingu atveju, mokestis už sunaudotą, tačiau nedeklaruotą vandenį tenka visiems namo gyventojams“, – situaciją komentavo A. Barvydis.

Kaina  gali  būti  mažesnė

Kiek kitokios nuomonės yra Savivaldybės tarybos narys Sigitas Kaktys. Jis aštriai pasisakė Tarybos posėdyje, kai praėjusių metų gruodį buvo pristatoma nauja šilumos kaina, ir už ją nebalsavo.
„Santarvei“ jis sakė manąs, kad dabartinė šildymo kaina turėtų būti dviem trim centais mažesnė. Šilumos ūkis dėl to visiškai nenukentėtų ir pakankamai gerai gyventų. Savo įsitikinimą jis teigia galįs pagrįsti keturiais faktais.
„Pirmiausia „Mažeikių šilumos ūkis“ yra sudaręs netinkamas ir mums nepalankias ilgalaikes biokuro ir gamtinių dujų pirkimo sutartis. Jos yra per daug brangios ir visiškai nepalankios mums, vartotojams. Trečias neteisingas dalykas yra tai, kad šiais metais į šilumos kainą yra įskaičiuotas mokestis už praėjusių metų negautas pajamas, jis sudaro daugiau nei centą. Ir ketvirta – tai pačios įmonės netvarkinga ūkinė veikla“, – aiškino S. Kaktys.
Kaip netvarką ūkinėje veikloje, Tarybos narys įvardijo pernelyg dideles ūkines išlaidas, nepagrįstus pirkinius, per aukštas amortizacijos normas.