Sausio pabaigoje iš Ankaros grįžo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos komanda. Mokiniai ir mokytojai dalyvavo trečiame Erasmus+ projekto „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“ susitikime.
Projekto dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Ispanijos ir Turkijos dar laukia paskutinis jo etapas – Rygoje bus kalbama apie latvių kultūrą ir literatūrą.
Pažinti pasaulio kultūras, rasti panašumų ir skirtumų bandoma įvairiais būdais ir pjūviais. Mažeikiškiai buvo reto šiais laikais svetimos kultūros pažinimo būdo – per literatūros klasikų ir šiuolaikinių rašytojų kūrinius, kuriuos svetimtaučiai skaito anglų kalba, – iniciatoriai.
Pavyko iš antro karto
Projekto koordinatorė Irena Urbonienė „Santarvei“ pasakojo, kad, pasitelkiant etwinning platformą, projekto komanda susibūrė labai seniai – gal net dvejus metus prieš jo realią pradžią (projektas pradėtas 2019 m. lapkritį).
„Diskutavome, kokią viziją turime, ko tikimės, nes visi norėjome anglų kalbos tobulinimo. Atlikome tyrimą, kokia sritis yra sudėtingiausia mūsų mokiniams. Supratome, kad skaitymas užsienio kalba įvertinamas prasčiausiai. Daugumos mokinių gyvenime jo yra mažai, todėl ir užduotys, susijusios su šiuo gebėjimu, būna sunkiai įveikiamos“, – pasakojo anglų kalbos mokytoja I. Urbonienė.
Iš pradžių gimnazija nutarė jungtis prie Kauno rajono mokyklos kuriamo projekto „Skaitymas be sienų“, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Praėjo metai. Mažeikiškiai neužmiršo savo ketinimų, be to, turėjo pakankamai daug patirties dirbant su Erasmus+ ar kitomis agentūromis (ir šiuo metu gimnazija dalyvauja penkiuose tarptautiniuose projektuose). Jie išgrynino kitą idėją.
„Kažkuriuo momentu sugrįžo visiems seniai suprantama tiesa, kad kalba yra priemonė, o jai tobulinti reikia papildomos temos, nes skaitymas yra individualus, o štai darbas su perskaitytais kūriniais – tai neišsemiami kūrybos ir pažinimo lobiai“, – pasakojo I. Urbonienė.
Taip gimė projekto tikslas – gilintis į tautų puoselėjamas vertybes skaitant jų knygas ir pats projektas „Sugrįžimas prie bendražmogiškųjų vertybių Europos tautų literatūroje“, kuriame pasiryžo dalyvauti keturių šalių komandos.
„Šio projekto teikiama galimybė – tai pasikartojimas tų gražių ir prasmingų dalykų, kuriuos mums paliko protėviai, rašytojai, kurių kūrinius mes skaitome. Sparčiai modernėjančiame pasaulyje vis dažniau reikia priminti, kas iš tikrųjų žmonėms yra svarbu. Sėkmė bus niekuo nesvarbi, jei pamiršime meilę artimui, pagalbą silpnesniam, pagarbą moteriai, lygioms žmonių teisėms. Projekto tikslas – skatinant įvairių tautų literatūros skaitymą, puoselėti mokinių asmenines savybes: atsakomybę, pasitikėjimą savimi. Taip pat – aptarti perskaitytose knygose vaizduojamas vertybes, siekti, kad mokiniai ieškotų, rastų, analizuotų, darytų išvadas ir visa tai sietų su sava patirtimi.
Be to, mokytojai siekia mokytis ir išmokti naudoti įvairius inovatyvius metodus ir IT platformas siekiant mokinius sudominti, įprasminti veiklas bei pažinimą“, – pagrindinius projekto uždavinius ir jo naudą apibūdino I. Urbonienė.
Skaityti, suvokti, interpretuoti
Į Turkiją mažeikiškiai skrido susipažinę su XIII a. poeto ir išminčiaus Mevlanos (daugeliui labiau žinomo Rumi vardu), rašiusio persų kalba, poezijos rinkiniu „Masnavi“ ir Omer Seyfettin, kūrusio XIX–XX a. sandūroje, apsakymais.
Anksčiau Mažeikiuose lankęsi projekto dalyviai skaitė į anglų kalbą išverstą Kazio Borutos „Baltaragio malūną“ bei Jurgos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinį „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“, Ispanijoje susitikusi tarptautinė komanda nagrinėjo Frederiko Garsijos Lorkos dramaturgiją, viduramžių prozos kūrinį.
Paskutinis projekto dalyvių susitikimas vyks Rygoje. Latviai moksleiviai ir mokytojai pasiūlė užsieniečiams susipažinti su XX a. rašytojo ir poeto Aleksandro Čako ir XIX a. latvių literatūros klasikės poetės Aspazijos kūriniais (pastarosios autorės tekstą į anglų kalbą išvertė mokinė iš latvių komandos).
Pažinimas – per istoriją, meną, švietimą
Turkijos sostinėje projekto dalyviams buvo surengtos turkų kalbos, geografijos bei istorijos pamokos.
Mokiniai ir mokytojai susipažino su istoriniu skaitytų knygų kontekstu, nagrinėjo vieną iš skaitytų kūrinių, jame vaizduojamas vertybes. Metodu „Skaitymo ratas“ ieškojo pagrindinės minties, autoriaus akcentuotas vertybes interpretavo siedami su kultūrine, asmenine patirtimi.
Projekto dalyviai stebėjo šešėlių teatrą, patys gamino lėles. Pasak mažeikiškių, turkų mokinių atlikti vaidinimai pagal Omer Seyfettin apsakymus „Arklių šukos“ ir „Priesaika“ visus užbūrė įtaigumu, puikia scenografija.
„Visi mūsų aplankyti objektai buvo glaudžiai susiję su projekto tema ir turkų kultūra. Turkijos nacionalinė biblioteka, mečetė prezidentūros komplekse, didingas Atatiurko mauzoliejus ir muziejus, tarptautinė Muhammed Hamidullah profesinė-religinė mokykla, kurioje susipažinome su studentais iš Afganistano, Afrikos bei Irano (būdami 15 metų jie paliko savo gimtuosius namus ir išvyko ieškoti geresnių ateities perspektyvų Turkijoje). Aplankėme Mevlanos muziejų, stebėjome Sema (dervišų) pasirodymą. Prašmatniame restorane pamatėme baklavos gamybos procesą bei ragavome šio nepaprastai gardaus deserto, kuris garsina turkų virtuvę“, – pasakojo I. Urbonienė.
Įdomūs, nes skirtingi
O kokių įspūdžių po itin intensyvios savaitės, praleistos Ankaroje, parsivežė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai?
Pirmokė Neda Drungytė pasakojo: „Turėjau galimybę pažinti turkų gyvenimą, religiją iš arčiau, taip pat paragauti įvairiausių patiekalų. Sužavėjo kultūros atskleidimas, istorijos apie turkų praeities ir dabarties gyvenimą. Didžiausią ir geriausią įspūdį paliko vietinių žmonių šiltas bendravimas.“
Trečiokas Kristupas Svirskas teigė: „Ko gero, didžiausią įspūdį paliko turkų svetingumas, noras padėti ir bendrauti, supažindinti užsieniečius su savo šalimi, religija. Buvo aplankyta labai daug kultūrinio paveldo objektų, kurie taip pat paliko didžiulį įspūdį. Sustiprinome ryšį ne tik su projekto šeimininkais turkais, tačiau ir svečiais, mūsų kaimynais latviais. Su nekantrumu laukiame kito susitikimo Rygoje!“
Trečios gimnazijos klasės mokinė Aistė Usorytė neabejoja: savaitė, praleista Turkijoje su Erasmus projekto dalyviais, ją praturtino žiniomis, įžvalgomis, suteikė naudingos patirties.
„Projekto tikslas – gilintis į vertybes, glūdinčias įvairių kultūrų kūriniuose, jas analizuoti ir suprasti. Taigi susipažindama su turkų literatūra, tokiu filosofu kaip Mevlana, sužinojau, kokios pagrindinės vertybės yra aukštinamos turkų kūriniuose, ir taip praplėčiau savo akiratį. Taip pat šio projekto metu pamačiau, kokie galime būti skirtingi ir įdomūs dėl savos kultūros, religijos bei tradicijų, bet tai nereiškia, jog negalime pasimokyti vienas iš kito, mėgautis naujai užmegzta draugyste.“
POST SCRIPTUM
O pabaigai – vienas iš Mevlanos dvieilių:
Sėdėdamas savo gyvenimo
narvely
Stebėk dvasios paukštį, kol jis
neišskrido.
Nuotraukos iš Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos archyvo
