Nuotrauka iš redakcijos archyvo
74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų – mano, kad nereikia keisti laiko ir persukinėti laikrodžio rudenį ir pavasarį, rodo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atliktos apklausos rezultatai.
Bus teikiamas siūlymas Vyriausybei ir Seimui
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, atsižvelgus į apklausos rezultatus ir mokslinių tyrimų išvadas, kad mokymosi laikas, jo kaita turi įtakos mokinių būklei bei mokymosi rezultatams, bus teikiamas siūlymas Vyriausybei ir Seimui, kad būtų koreguojami sprendimai dėl žiemos ir vasaros laiko.
Nuomonei, kad nereikia kaitalioti laiko, daugiausia pritaria vyresnio amžiaus asmenys. 36–50 metų ir vyresnių amžiaus grupėse pritariančiųjų šiai nuomonei dalis sudaro 82–84 proc., o 18 m. ir jaunesnių – 53–54 proc.
Dauguma įžvelgia neigiamą poveikį
69 proc. respondentų mano, kad laiko pasikeitimas neigiamai veikia jų ir aplinkinių sveikatą.
70 proc. apklaustųjų teigia, kad, kai keičiamas laikas, sumažėja jų ir kitų žmonių darbingumas.
Daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) mano, kad, atsisakant laiko keitimo, visiems metams reikėtų fiksuoti dabartinį vasaros laiką.
Penktadalis teigia, kad nesvarbu, kuris laikas būtų fiksuotas.
Per 22 tūkst. respondentų
ŠMM balandžio 1–8 dienomis anonimiškai apklausė ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų bendruomenių narius.
Atsakymus į anonimines anketas pateikė 22 900 respondentų.
