Specialistai teigia: saugumo internete reikia mokytis

Kompiuteris šiandieniniams vaikams ir suaugusiems yra tapęs vienu iš svarbiausių daiktų. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Šiandieniniam žmogui internetas yra tapęs langu į pasaulį. Tačiau anapus to lango plytintis pasaulis neretai yra ne tik nedraugiškas, bet ir pavojingas.

Ir reikalams, ir pramogoms

„Santarvės“ kalbintos pašnekovės – Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė, psichologė Salvinija Lukšienė ir Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, bendruomenės pareigūnė Audronė Jurdonaitė-Ostrauskienė sakė, jog saugaus elgesio internete reikia mokytis.
Gyvename technologijų amžiuje, tad išsiversti be išmaniųjų įrenginių ir interneto, gyventi nuo jų atsiribojus šiandieniniam žmogui sudėtinga.
O ir informaciją vertinti kritiškai, pasidomėti, ką apie tą patį dalyką pasakojama, rašoma keliuose šaltiniuose, irgi sunku – dėl didžiulių informacijos srautų. Būtent dėl to įvairios žinutės, naujienos suprantamos paviršutiniškai ir neretai priimamos kaip teisybė.

Žinių turi, bet grėsmių neišvengia

Vasarį bendruomenės pareigūnė A. Jurdonaitė-Ostrauskienė dalyvavo ne viename vaikams skirtame renginyje apie saugų elgesį internete.

Pasak Audronės Jurdonaitės–Ostrauskienės, ir vaikai, ir suaugusieji registruodamiesi socialiniuose tinkluose neretai daro tas pačias klaidas. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Ji pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai turi nemažai informacijos ir neblogai išmano, ką internete rašyti bei skelbti galima ir ko negalima. Vis tik praktika rodo, kad informacijos nebūna per daug.
Asmens tapatybės vagystės, sukčių pinklės, vagystės, įžeidimai, šmeižtas, garbės ir orumo žeminimo atvejai, patyčios – dažniausios istorijos, į kurias piktavaliai įvelia patiklius, mažai gyvenimiškosios patirties turinčius nepilnamečius.
„Dar dažnas tarp jaunimo paplitęs pažeidimas – turto prievartavimas. Yra buvę atvejų, kai paaugliai, socialiniuose tinkluose susiradę už save jaunesnių aukų, ima jas bauginti, grasinti, reikalauti perduoti daiktus, atnešti pinigų“, – pasakojo pašnekovė.

Tėvai turi žinoti

Kalbą apie naudojimąsi socialiniu tinklu „Facebook“ Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė S. Lukšienė pradėjo primindama, jog juo negali naudotis asmenys, jaunesni nei 13 metų. Jeigu paaiškėja, kad tokio amžiaus neturintys vaikai vis tik naudojasi socialiniu tinklu ir naršydami jame elgiasi netinkamai, tėvai gali gauti administracinę baudą.
„Tėvams reikėtų žinoti savo vaikų prisijungimo prie socialinių tinklų slaptažodžius. Kitaip tariant, galimybę bet kada prisijungti ir pasižiūrėti, ką vaikas veikia, kuo domisi, kas jo draugai. Ir tai reikalinga ne dėl sekimo ar šnipinėjimo, o dėl to, kad būtų galima apsaugoti nuo patyčių, nuo neigiamos informacijos, netinkamų draugų“, – paaiškino pašnekovė.

Taisyklės yra, o ar jų laikomasi?

Socialinio tinklo „Facebook“ profilio kūrimo ir naudojimosi juo taisyklėse yra keletas punktų, kuriais bandoma pasiekti nepilnamečių saugumą.
Jose prašoma, kad naudotojai nurodytų tikrus savo vardus, pavardes. Naudotojų prašoma ir įsipareigoti, kad jie teiks teisingą informaciją, be leidimo nekurs paskyrų kitų asmenų vardu.
Taisyklėse numatyta, kad „Facebook“ naudotis negali nuteistieji už seksualinius nusikaltimus.
Tačiau praktika – teisėsaugos nagrinėjamos situacijos jau ne kartą parodė: taisyklių dalis žmonių – ir jaunimas, ir suaugusieji, nesilaiko.

Mažiau informacijos yra geriau

Vis tik tai, ką kalbant apie naudojimąsi socialiniais tinklais pataria S. Lukšienė ir kas nurodyta socialinio tinklo naudojimosi taisyklėse, gerokai skiriasi.
Specialistė rekomenduoja, kad vaiko profilis socialiniame tinkle turėtų būti uždaras, matomas tik jo draugams.

Salvinija Lukšienė sako, jog leisdami atžaloms naudotis internetu, suaugusieji turėtų juos supažindinti ir su saugaus naršymo taisyklėmis. Nuotr. iš redakcijos archyvo

„Manau, nereikėtų registruotis tikruoju vardu ar užpildyti visų langelių. Galima susikurti slapyvardį, nurodyti netikrą vardą. Kiek galima mažiau reikėtų pateikti tikrų duomenų apie save. Nereikia nurodyti adresų, šeimos statuso, ugdymo įstaigų, kurias vaikai lanko“, – patarė pašnekovė.
Pasak jos, prisijungimo slaptažodžius gali turėti tik vaikai ir jų tėvai, o ne tretieji asmenys.
Kitas dalykas – nuotraukų publikavimas. Į viešąją erdvę paleidžiamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas šeimų asmeninis gyvenimas, išvykos, atostogos, šventės, neretai tampa masalu nusikaltėliams apsilankyti šeimos namuose.

Draugas – ne visada draugas

Dar viena saugaus naudojimosi socialiniais tinklais taisyklė yra įsitikinti, ar vaikų bei jaunimo draugai yra realybėje pažįstami asmenys. Nepažįstamų tame sąraše būti neturėtų.
Paaugliai mėgsta virtualioje erdvėje užmegztas draugystes su bendraamžiais perkelti ir į realybę. Todėl kartais sumano susitikti su vadinamaisiais socialinių tinklų draugais.
„Čia ir prasideda pavojai: o kas, jei už to „draugo“ iš tiesų slepiasi kažkas, turintis blogų ketinimų? Jei jau išleidžiate atžalą į tokį susitikimą, jis turi vykti viešoje vietoje. Be to, jūsų sūnų ar dukrą turėtų palydėti draugas ar draugė. Dar geriau, jei lydėsite patys arba bent jau slapčia būsite kur nors netoli“, – kalbėjo S. Lukšienė.

Prasmingos veiklos paieškos

Kaip elgtis, kai išmaniuosius įrenginius pačiumpa vis mažesni vaikai?
Pašnekovė sakė, jog reikia bandyti atitolinti tą laiką, kai mažyliai ima naudotis suaugusiųjų telefonais ar kompiuteriais.
„Pasistenkite, kad vaiko laikas su telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu rankose būtų prasmingesnis. Yra lavinamųjų, pažintinių žaidimų, programėlių, skirtų dėmesiui, atminčiai lavinti. Jeigu vaikas naudosis tokia programėle, laiko leidimas nebus betikslis“, – paaiškino S. Lukšienė.
Mažiesiems galima leisti naudotis internetu, žaisti kompiuteriu iki 45 minučių per dieną. Paaugliams – 2–3 valandas. Bet jeigu dėl tokio laiko susitarta, susitarimas neturėtų būti laužomas.
Pašnekovės nuomone, svarbu ir tai, kad suaugusieji žengtų koja kojon su savo vaikais. Kad patys išbandytų žaidimus, panaršytų jaunimo mėgstamose svetainėse ir suprastų, kaip greit virtualiojoje erdvėje „tirpsta“ laikas ir kaip ji įtraukia.

Geriausias – gyvas bendravimas

Pašnekovė patikino, jog tikro, gyvo tėvų ir vaikų bendravimo iš tiesų mažėja.
Ir dažniausiai ne kas kitas, o suaugusieji šaukia atžaloms pro uždarytas duris apie tai, kad vaikas turėtų padaryti kokį nors darbą. Patys tuo metu sėdi įsmeigę akis į televizorius, kompiuterius ar telefonus.
Tam, kad šeimų bendravimo netrikdytų nejauki tyla, kad šeimų nariai vieni kitus girdėtų, kad bendravimas būtų gyvas, patariama bent jau drauge pusryčiaujant, pietaujant ar vakarieniaujant neturėti su savimi išmaniųjų įrenginių.
„Reikia kurti taisykles ir, žinoma, jų laikytis. Be to, nėra geresnio laiko leidimo būdo nei gyvas kalbėjimasis su artimaisiais“, – apibendrino S. Lukšienė.