Lietuvoje steigiamas arbitražas ginčams dėl smulkiųjų vartojimo kreditų (vadinamųjų greitųjų kreditų) spręsti. Nepriklausoma kvalifikuotų teisininkų komisija nagrinės vartotojų ginčus su smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėmis.
Arbitražas darbą ketina pradėti lapkričio mėnesį.
Naudingas vartotojui
Pasak Lietuvos smulkiųjų vartojimo kredito asociacijos (LSVKA) direktorės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, vartotojas, kuriam nepavyko taikiai išspręsti ginčo su smulkaus vartojimo kredito teikėju, galės kreiptis į arbitražą. Jame nepriklausomas arbitras – o sudėtingesniais atvejais, jų komisija – objektyviai bei operatyviai išnagrinės ginčą.
„Arbitražo sprendimas finansų įstaigai bus privalomas, tuo tarpu vartotojai, jei arbitražo sprendimas jų netenkins, išsaugos galimybę savo teises toliau ginti valstybės institucijose“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, vartotojams taip pat bus neatlygintinai teikiama teisinė pagalba, o arbitraže nagrinėjamo ginčo išlaidas turės padengti bendrovė, dėl kurios veiklos kreiptasi – tai taip pat skatins finansų įstaigas taikyti aukštesnius veiklos standartus siekiant išvengti ginčų.
Arbitražo sprendimai – tik asociacijos nariams
„Arbitražo sprendimai bus privalomi visoms mūsų asociacijai priklausančioms finansų įstaigoms – jos sutartimi yra įsipareigojusios neginčyti arbitražo sprendimų. Deja, neasocijuotoms įmonėms tai negalios – todėl skaidriai veikiančias bendroves kviečiame prisijungti prie šio projekto, o vartotojus raginame atsakingai rinktis paslaugos teikėją“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
Jeigu vartotojas turi problemų su įmonėmis, kurios nepriklauso asociacijai arba apskritai veikia šešėliniame nereguliuojamame sektoriuje, taip pat gali kreiptis į LSVKA asociaciją – ši suteiks visą reikiamą informaciją bei padės parengti skundą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai ar teismui.
Asociacijos vadovės teigimu, dažniausiai nesutarimai dėl smulkiojo vartojimo kredito kyla, kai klientui atsiranda sunkumų jį grąžinti.
Asociacijoje – 12 bendrovių
Šiuo metu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 12 sektoriaus bendrovių, kurios apima 60 proc. rinkos ir valdo šiuos prekės ženklus „Big Credit“, „Creditday.lt“, „Creditservice.lt“, „Creditor.lt“, „Euroecredit.lt“, „Icredit.lt“, „Mikrokreditas“, „Minipaskola“, „Paskoliukas“, „Paskolosjums.lt“, „Paskolostau.lt“, „SMScredit.lt“, „Vivus.lt“.
„Rinkoje veikia labai daug šešėlinių paskolų teikėjų, kurie nesivargina laikytis įstatymų ir garantuoti vartotojams jų teisių apsaugos – visa tai meta šešėlį ir visam reguliuojamam verslui, todėl labai svarbu, kad klientas galėtų aiškiai atskirti atsakingai smulkias paskolas teikiančias finansų įstaigas – buvimas asocijuotu nariu tam gerai pasitarnauja“, – sakė asociacijos vadovė.
Sutarčių skaičius mažėja
Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, šalyje buvo sudaryta 210 tūkst. smulkaus vartojimo kredito sutarčių – 8,7 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį.
Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma šiuo laikotarpiu buvo 379 litai.
Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, finansų sektoriuje užima apie 0,5 proc.; sektorius suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų.
2012 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir „Sodros“ biudžetą sumokėjo daugiau nei 20 mln. Lt mokesčių bei skyrė 1,5 milijono litų 2013 m. paramos projektams.