Balta, raudona, žalia, mėlyna… Karoliai, karoliukai, stikliniai, plastmasiniai, mediniai… Gyvi akmenys. Rankdarbių mėgėjos karoliukų vėrimą vadina užkrečiamąja liga.
„Kūrybos procesas toks užburiantis ir magiškas, kad nebegali sustoti“, – tikina mažeikiškės moterys, kurių pomėgis kurti papuošalus iš karoliukų ir akmenų tapo ir verslu.
KAROLIUKAI – „ANT BANGOS“
Prieš keletą metų į madą vėl sugrįžęs karoliukų vėrimas pamažu įtraukia ir vis daugiau mažeikiškių: moterys buriasi į klubus, rengia papuošalų parodas.
Karoliukų ir akmenukų asortimentą siūlančių parduotuvių durys neužsidaro, jose steigiasi galerijos, siūlančios papuošalą sau susikurti vietoje…
Vėrinių iš karoliukų ir akmenų vėrimu užsikrėtusios ir šio meno mokančios kitus mažeikiškės svarsto, kodėl pastaruoju metu tokie populiarūs rankų darbo gaminiai ir pats kūrybos procesas.
Papuošalus kurianti ir to kitas moteris mokanti Rasa Butkuvienė priduria: mažyčių karoliukų vėrimas teikia atsipalaidavimą, išsklaido vienatvę, padeda pabėgti nuo rutinos ar nieko neveikimo.
„Matyt, visi norime pabėgti nuo tos rutinos, nuo tos krizės. Gali skųstis, aimanuoti, bet vietoj to gali sukurti ir ką nors gražaus. Tai sveika liga. Be to, tie auksai yra jau pabodę“, – sako pamačiusi knygą apie karoliukų vėrimo meną ir tuo prieš keletą metų susidomėjusi mažeikiškė.
SVARBIAU KŪRYBOS PROCESAS
„Karoliukai užburia, nes gali kurti. Paties sukurtas rankdarbis yra širdžiai mielesnis. Malonu ir prieš koleges pasirodyti, kad pasipuošusi savo kurtu papuošalu. Kiekvieną dieną pagal nuotaiką gali puoštis vis kitokiu vėriniu. Niekas tokio daugiau neturės“, – antrina kita pašnekovė Alma Rudytė.
Rankų darbo papuošalai nėra pigūs, nes itin vertinami. Tačiau papuošalą susikurti pačiam yra kur kas pigiau nei užsisakyti pas juvelyrą. Žmogus kurdamas į gaminį įdeda dalelę savęs. Tokio papuošalo daugiau niekas neturės.
„Moterys „kaifuoja“ nuo to ir nuo kūrybos“, – pastebi R. Butkuvienė, pati nemėgstanti dažnai puoštis savo rankų darbo papuošalais iš karoliukų ar akmenų, nes tai ją slegia. Esą mielesnis pats kūrybos procesas.
Papuošalų kūrėja ir verslininkė A. Rudytė taip pat daug vėrinių neturi. Sau pašnekovė pritaiko posakį apie batsiuvį be batų. „Eini kur nors, žiūri, kad nelabai turi ką užsidėti“, – juokiasi moteris, prieš trejus metus sunkiai radusi priemonių biseriui (biseris – smulkūs permatomo arba spalvoto stiklo karoliukai).
MAŽEIKIŠKĖS – KLASIKOS MĖGĖJOS
Nors karoliukų papuošalai „ant bangos“ jau keletą metų, jų kūrėjos pastebi, kad Mažeikių moterys kuklios – nevaikšto „apsikarsčiusios“ karoliais, neeksperimentuoja su ryškiomis spalvomis.
Kartą į R. Butkuvienės karoliukų parduotuvę užsuko moteris, pusmetį viešėjusi Nepale. Esą ten moterys visą kūną puošia vėriniais iš įvairiaspalvių ryškių, įvairių dydžių karoliukų.
„Mes dar esame labai konservatyvūs. Mums tik kas pilka, juoda. Neduok Dieve, ryškesnė spalva – kaip aš čia atrodysiu? Žmonės bijo ryškesnių spalvų. Mes dar augame“, – tvirtina abi pašnekovės ir pastebi, kad karoliukų vėriniais labiau puošiamasi vasaros sezonu. Rudeniop dairomasi segių, kurių gamybai taip pat naudojami karoliukai ir akmenys.
Ryškesnių spalvų stambių karolių nevengia tik jaunimas. Merginos papuošalus kuria ir iš pigesnių bei paprastesnių karoliukų – iš plastiko ar stiklo. Vyresnės moterys renkasi brangesnius akmenis, joms aktualu, kokią galią ir savybių turi papuošalui pasirinktas akmuo. Moterų perkamiausi solidžių ir klasikinių spalvų karoliukai bei akmenys: balti, juodi, skaidrūs.
PAPUOŠALAS ĮGAUNA GALIĄ
Mėnulio akmuo, upinis perliukas, juodasis oniksas, kalnų krištolas, agatas, ametistas… Rodydamos vardija vėrinių kūrėjos ir pasakoja, kad jų klientai teikia akmenims reikšmę, ieško sau akmens kaip talismano, tiki jį turint gydomųjų galių.
„Paima vieną akmenį, tas netinka, paima kitą – irgi netinka. Kitą ima. Matyt, yra trauka. Tikiu, kad yra magijos čia. Juk net sakoma, kad reikia suverti papuošalą iš akmenų, sudėti į jį gražiausias mintis ir palinkėjimus ir padovanoti savo mylimam žmogui. Ir tada jau papuošalas turės galią“, – įsitikinusi R. Butkuvienė, pati labiausiai besižavinti melsvų atspalvių akmenimis.
Moteris prisiminė atvejį, kai sau susikūrusi papuošalą pakabino jį į vitriną pasidžiaugti. Vėrinys buvo pavykęs, kurtas su didžiausia meile. Tačiau į parduotuvę užėjęs ir moteriai dovanos ieškojęs vyras užsigeidė nupirkti būtent šį papuošalą.
„Jam ir tą siūliau, ir aną, niekas neįtiko. Sako: noriu šito. Sutikau parduoti, nors juo tiek džiaugiausi, į jį tiek emocijų ir minčių gerų buvau sudėjusi“, – apie papuošalų galią pasakojo pašnekovė.
Kalbintų moterų teigimu, vyrai klientai tokiose parduotuvėse jaučiasi nejaukiai, sutrinka. Dažniausiai jie čia ieško dovanų, tačiau, pasirodo, vyrams ryškių karoliukų prireikia… žvejyboje.
BŪTINA FANTAZIJA
Karoliukų vėrėjos šypteli, kad tarp jų mokinių yra ir keletas jaunų vyrų – didelių įgūdžių verti karoliukus nereikia, reikia tik fantazijos. Žinios būtinos kuriant sudėtingus papuošalus, kurių raštas išgaunamas tik pagal tam tikras schemas.
Sukurti sudėtingam ir dideliam vėriniui, priklausomai nuo karoliukų smulkumo, prireikia net kelių dienų. Paprastesniems – keleto valandų, o mažiems auskariukams – tik keleto minučių.
„Viskas ateina su laiku. Pradedi nuo paprastesnių darbų, išmoksti technikos, kaip užbaigti, kaip pradėti. O paskui kūriniai tampa vis sudėtingesni. Kartais netgi kelia nuostabą, kaip iš paprastų karoliukų išeina toks vėrinys. Mažeikiškės moterys yra kūrybingos. Kokių darbų atneša parodyti! Verti dėmesio kūriniai“, – karoliukų manija užsikrėtusių ir net artimomis draugėmis tapusių moterų išradingumu stebėjosi pašnekovės.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: A. Rudytė rankų darbo papuošalų populiarumą sieja su malonumu kurti ir puoštis vienetiniais darbais.
R. Butkuvienė pastebi, kad mažeikiškės moterys mėgsta solidumą ir klasiką – dažniausiai renkasi juodos, baltos ar raudonos spalvos karoliukų vėrinius.
Tikima, kad papuošalas iš akmenukų įgauna galią, jei jį veriant sudedamos gražiausios mintys ir palinkėjimai.
