Nuotr. iš asmeninio archyvo
Mąstant apie žmogų ar veiklą, apie kurią būtų galima parašyti rubrikai „Ūkis ir ekonomika“, toptelėjo mintis: „Bitė Le Vanda“. Tokį pavadinimą savo šeimos veiklai yra suteikusi Krakiuose, Mažeikių rajone, gyvenanti Sandra Andersonaitė.
Manau, skaitytojas iš karto supras, kad ši veikla yra susijusi su bitininkyste ir levandų auginimu.
Idėją pamėtėjo bitės
Iš draugų bei pažįstamų, dalyvavusių S. Andersonaitės vedamose edukacijose, girdėti atsiliepimai, spalvingos, linksmos akimirkos, užfiksuotos nuotraukose, kurios publikuojamos „Bitės Le Vandos“ profilyje socialiniame tinkle „Facebook“, – visa tai nulėmė norą pakalbinti krakiškę.
Edukacijos apie bites ir levandas, pirties nuoma ir SPA programa moterims – tai kryptys, kuriomis Sandra ir jos šeima plėtoja veiklą.
„Viskas prasidėjo nuo bičių. Mano vyras – bitininkas. Esame bendraujantys, todėl pas mus lankydavosi nemažai žmonių – artimųjų, draugų, pažįstamų. Kai jie vyro klausdavo įvairių dalykų apie bites, bitininkystę, matydavau, kaip jam pasakojant klausytojų akys plečiasi, kaip jie įsitraukia į bendravimą, susidomi išgirstais faktais“, – pasakojo Sandra.
Žmonių reakcijos į vyro pasakojimus krakiškę paskatino veikti. Ji pagalvojo, kad reikia imti ir sistemiškai išsiaiškinti, kaip ten viskas su tomis bitėmis vyksta, surikiuoti šią informaciją ir perteikti klausytojams taip, kad jie suvoktų, koks įdomus bičių pasaulis.
Taip gimė „Bitės Le Vandos“ edukacijos bičių ir bitininkystės tema.
Kiek avilyje gyvena bičių, kiek akių turi bitė ir kiek skiria spalvų, kokios yra jų pareigos, kodėl bitė motinėlė gyvena 5 metus, kada bitės šoka, kaip susitvarko su įsibrovėliais – tiek ir dar daugiau dalykų sužino į svečius pas Sandrą atvykę edukacijų dalyviai.
Augina tiek, kiek aprėpia
Levandos yra Sandros aistra. Ji jas augina labai seniai ir žino, kad žmonės ją neretai pavadina levandų karaliene arba levandų fėja. Bet pati savęs šio augalo guru nelaiko.
„Neturiu jų tiek, kiek yra dideliuose levandų ūkiuose. Auginu tiek, kiek galiu pati aprėpti, sutvarkyti. Anksčiau turėjau 100 krūmelių, pernai pasodinau 200, o dabar neseniai – dar 50.
Beje, levandos pas mane auga ne vienoje krūvoje, jos pamėtytos, įkomponuotos į ūkio aplinką“, – pasakojo S. Andersonaitė.
Pasak pašnekovės, kalbėti apie levandas galima labai daug. Matyt, dėl šios priežasties laikas Sandros vedamose edukacijose neprailgsta. Dalyviai kalbasi apie grožį, pasineria į fantazijas apie Provanso levandų laukus, degustuoja levandų skonius ir kvapus, aptaria ūkinę dalį – šių augalų priežiūrą, o dirbtuvėlėse pabando iš jų pasidaryti mielų, gražių, kvepiančių dirbinių.
Verslas ar ūkis?
Paklausta, kaip pati vadina „Bitės Le Vandos“ veiklą, pašnekovė trumpam susimąstė. Žodis „verslas“ – per skambus. Labiausiai tinka žodis „ūkis“.
„O kita vertus, man atrodo, kad tam, kuo užsiimu, labai tinka ir žodis „dalijimasis“, nes iš lankytojų labai dažnai išgirstu nuostabą: „Na, bet jūs taip atvirai viską pasakojate, dalijatės.“ Taip, mielai dalijuosi tuo, ką žinau, moku, tuo, ką per gyvenimą esu patyrusi. Bet ir iš svečių gaunu labai daug gerų emocijų“, – kalbėjo krakiškė.
Pašnekovė apgailestavo, kad pastaruoju metu gali priimti mažiau žmonių, nei norėtųsi. „Kai norėjau šią veiklą pradėti, buvau išėjusi iš darbo. Daug kas stebėjosi mano drąsa išeiti iš šiltų, saugių sąlygų. Bet daug dalykų buvo susidėję į vieną krūvą. Nė kiek nesigailiu. Tie metai, kai buvau namie, su vaikais, kai sugalvojau „Bitės Le Vandos“ veiklą, kai priimdavau lankytojus, buvo puikūs. Bet iš tos veiklos išgyventi neįmanoma. Dabar antras mėnuo, kai dirbu, todėl laiko lieka mažai. Bet vis tiek kiekvieną savaitę turiu po renginuką, priimu po grupelę lankytojų“, – apie viską savaip sudėliojusį gyvenimą kalbėjo S. Andersonaitė.
