Nepilnamečiai dėl nusikalstamo elgesio metus laiko gali būti izoliuoti nuo visuomenės. Redakcijos archyvo nuotr.
Dažnai suaugusieji priversti taikstytis su nusikalstamu nepilnamečio elgesiu, nes jaučiasi bejėgiai prieš jų nebaudžiamumą. Pareigūnai informuoja, kad jaunuosius nusikaltėlius galima tramdyti minimalios ir vidutinės priežiūros priemonėmis – nepilnamečius laikinai izoliuojant nuo visuomenės, tačiau drastiškos priemonės sunkiai skinasi kelią.
Apiplėšė kaimyną
Šio mėnesio pradžioje Mažeikių policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įvykio viename Sodų g. daugiabutyje. Keturiasdešimt šešerių metų vyras pranešė, kad laiptinės aikštelėje iš jo rankų pagrobė piniginę su 200 litų, SEB banko elektronine mokėjimo kortele ir kitomis nuolaidų kortelėmis.
Kitą dieną minėtos kortelės buvo rastos po nukentėjusiojo buto durų kilimėliu. Netrukus buvo išsiaiškinta, kad tai padarė keturiolikmetis to paties namo gyventojas.
Policijos pareigūnų teigimu, šis jaunuolis jau ne pirmą kartą turi reikalų su policija, bet visada išsisukdavo nuo atsakomybės, tačiau šįkart gali tekti kuriam laikui atsisveikinti su laisve, nes jam jau sukako keturiolika metų ir taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Neoficialiais duomenimis, Tomas (vardas pakeistas – aut. past.) nevengia stikliuko, taip pat pasitaikė atvejų, kai jis smurtavo ne tik prieš aplinkinius, bet ir prieš pačius artimiausius žmones.
Taikomos drausminimo priemonės
Tokių jaunuolių kaip Tomas Mažeikiuose yra ne vienas. Suaugusieji, nebegalėdami apsikęsti įžūlaus jaunuolių elgesio, kreipiasi į jų tėvus, tačiau ir jie ne visada gali padėti, nes patys nebesusitvarko su savo atžalomis. Bejėgė tokiais atvejais dažniausiai būna ir mokykla, todėl belieka kreiptis į policiją.
Su nepilnamečiais nusikaltėliais dirbanti Mažeikių rajono policijos komisariato vyresnioji specialistė Irena Nacienė „Santarvę“ informavo, kad prasižengusius paauglius šiuo metu bent šiek tiek padeda tramdyti Savivaldybėje įsikūrusi Vaiko gerovės komisija.
Ši komisija sprendžia, kokias poveikio priemones taikyti vaikams, kad jie nustotų netinkamai elgtis, o Savivaldybės administracijos direktorius pasirašo įsakymą. Dažniausiai taikomos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės.
„Minimalios priežiūros priemonių yra įvairių. Pačios elementariausios – tai prasikaltusio vaiko raštiškas įpareigojimas lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleidinėti pamokų, lankytis pas psichologą ar socialinį pedagogą. Jei vaikas, dažniausiai jau paauglys, nesilaiko jam skirtų minimalios priežiūros priemonių, jam taikomos vidutinės priežiūros priemonės. Tai yra toks vaikas išvežamas į socializacijos centrą“, – paaiškino I. Nacienė.
Neišnaudoja duotų galimybių
I. Nacienė „Santarvei“ sakė, kad Tomo atveju taip pat buvo taikomos minimalios priežiūros priemonės, bet jis jų nesilaikė, todėl į Vaiko gerovės komisiją buvo kreiptasi dar kartą, tačiau šįsyk su prašymu anksčiau taikytas minimalios priežiūros priemones pakeisti į vidutinės. Išnagrinėjusi visą medžiagą komisija pasigailėjo jaunuolio ir į socializacijos centrą neišsiuntė.
„Vaikinukas dalyvavo komisijos posėdyje, sakė, kad gailisi ir žadėjo pasitaisyti. Komisijos nariai tuo patikėjo ir jis liko Mažeikiuose, tačiau po kurio laiko nusikalto ir turbūt baudžiamosios atsakomybės jau nebeišvengs, nes jam jau sukako keturiolika metų“, – sakė su nepilnamečiais dirbanti pareigūnė.
Apie šį atvejį sakė žinąs ir Savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
„Iš pradžių jaunuolis laikėsi įsipareigojimų, vykdė visus nurodymus, tačiau po kurio laiko nusikalto. Tuos, kurie jau yra linkę nusikalsti, labai sunku sustabdyti. Tokiems retai kada padeda ir socializacijos centrai, nes jie tiesiog iš ten pabėga“, – pastebėjo Švietimo skyriaus vedėjas.
Kad gana dažnai vaikai neišnaudoja duoto jiems šanso, „Santarvei“ kalbėjo ir Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktoriaus pavaduotoja Rima Mažutienė.
„Be abejo, būna vaikų, kurie pasitaiso ir net už gerą elgesį išleidžiami pas mus atostogų. O vėliau, socializacijos centre atbuvę visą jiems skirtą laiką, jaunuoliai vėl grįžta pas mus iki taps pilnamečiais“, – komentavo pavaduotoja.
Į komisiją Gali kreiptis ir tėvai
Švietimo skyriaus vedėjo A. Stonkaus teigimu, prašymų Vaiko gerovės komisija gauna nemažai. Vienas paskutiniųjų buvo registruotas pirmadienį.
I. Nacienės duomenimis, į šią komisiją policijos pareigūnai šiais metais kreipėsi dėl dvidešimt dviejų vaikų. Be to, į Vaiko gerovės komisiją gali kreiptis ir patys tėvai bei mokymo įstaigos.
„Tėvai gali kreiptis, jei patiems nebeišeina susikalbėti su savo vaikais, jei jie valkatauja, bėgioja iš namų ir pamokų ar dėl kitų priežasčių. Ir mokyklos gali kreiptis, jei kuris nors iš mokinių be pateisinamos priežasties praleidžia daug pamokų arba grubiai pažeidinėja mokinio taisykles“, – paaiškino I. Nacienė.
Kol vaikui nesukanka keturiolika metų, vidutinės priežiūros priemonės – išvežimas į socializacijos centrą taikomos tik išskirtiniais atvejais.
„Manoma, kad jaunesnių kaip keturiolikos metų vaikų negalima izoliuoti nuo visuomenės, nepadarius visko, kad jų elgesys pasitaisytų pritaikius vien tik minimalios priežiūros priemones. Tačiau yra buvęs atvejis, kai į minėtą centrą buvo išvežtas dvylikametis, nes kitokios išeities nebebuvo. Jokios priemonės nebegelbėjo“, – prisiminė pareigūnė.
Daugiausia problemų paauglystėje
I. Nacienės pateiktais duomenimis, už skirtų minimalios priežiūros priemonių nesilaikymą į socializacijos centrą šiuo metu yra išvažiavę trys vaikai, iš jų du – Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų auklėtiniai.
„Tačiau tai nereiškia, kad tik be tėvų globos likusių vaikų elgesys yra netinkamas. Sunkiai auklėjamų vaikų yra ir pakankamai gerai gyvenančiose, tvarkingose šeimose. Šiais laikais retas kuris vaikas užauga be jokių problemų. Jos dažniausiai paryškėja paauglystėje, ir ypač jei abu arba bent vienas iš tėvų važinėja į užsienį uždarbiauti. Paaugliai tuomet dažnai jaučiasi niekam nereikalingi, vieniši ir nemylimi“, – pastebėjo pašnekovė.
Reikia pateikti motyvuotą prašymą
Mažeikių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiama, kad norint kreiptis į Vaiko gerovės komisiją, reikia pateikti prašymą. Jis surašomas laisva forma ir registruojamas Savivaldybės administracijos švietimo skyriuje.
Prašyme nurodomos priežastys, dėl ko vaikui prašoma skirti minimalios ar vidutinės priežiūros priemones. Kartu būtina pateikti ir kai kuriuos dokumentus: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei ugdymo įstaigos vadovo pasirašytą charakteristiką, kurioje turi būti nurodytos ugdymo įstaigos taikytos poveikio ir pagalbos vaikui priemonės, jas įrodančius dokumentus, Vaiko gerovės komisijos posėdžių protokolų išrašus, mokyklos, mokytojų tarybos posėdžių protokolų išrašus – jei vaikas buvo svarstomas šių tarybų.
Reikėtų pridėti ir kitus ugdymo įstaigos turimus dokumentus: lankymosi vaiko namuose aktų kopijas, mokyklos bendruomenės pranešimus, skundus, prašymus, pasižadėjimus ir kitus vaiko pasiaiškinimus, pasižadėjimus raštu dėl netinkamo elgesio, Mažeikių rajono pedagoginėspsichologinės tarnybos, policijos, Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir kitų institucijų, kurios sprendė to vaiko elgesio problemas, pažymas.
Prašymas svarstomas Savivaldybės vaiko gerovės komisijos posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą.
Atsižvelgdamas į Vaiko gerovės komisijos siūlymą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu skiria priemones nepilnamečiui, nurodydamas priemonių vykdymo terminą ir asmenį, kuris atsakingas už vykdymo kontrolę.
