Kasdien vis labiau šąlant oro temperatūrai, vandens telkinius pradeda traukti ledas.
Į redakciją skambina mažeikiškiai, prašydami patarpininkauti gelbėjant vieną ar kitą sužeistą ir iš vandens telkinio išskristi negalintį laukinį paukštį ar klausdami, kur kreiptis, kas tai turėtų daryti.
„Santarvė“ pabandė tai išsiaiškinti. Deja, pagalbos tokiems į nelaimę papuolusiems laukiniams sparnuočiams pas mus nėra kam teikti.
O gamtininkai mažeikiškiams primena: žmonių noras vandens paukščius pamaitinti neretai tampa jų bėdų priežastimi.
Tvenkinyje – sužeista antis
Mažeikiškis Urvikių gatvės gyventojas „Santarvei“ papasakojo apie jo tvenkinyje gyvenančią antį sužeistu sparnu.
„Kaimynė iš savo sklypo į mano tvenkinuką atvarė antį. Ir ta antis yra čia jau kokias dvi savaites. Vaikšto ji gerai, tik skristi neskrenda. Sparnas palei žemę velkasi. Tiesa, dabar tas sparnas jau ir aukščiau laikosi, bet paskristi paukštis vis tiek negali. Sugaunama ji neprisileidžia. Lesinau, tikėjausi, kad sustiprėjusi ims skraidyti, bet nieko nepavyko“, – sakė mažeikiškis.
Pasak skaitytojo, į tvenkinuką iš netoli esančio durpyno atskrenda ir daugiau ančių. Jos pabūna, paplaukioja ir vakarop pakilusios išskrenda, o ta antelė sužeistu sparnu pasilieka.
„Bijau, kad, orams vėstant, tvenkiniui pasidengus ledu, paukštis į jį įšals. Pagauti aš jos pats negaliu, kur kreiptis pagalbos, nežinau“, – apibendrino pašnekovas.
Pataria atprasti nuo šėrimo
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad paukščiai yra prisitaikę prie Lietuvos klimato. Ir tokie atvejai, kad sparnuočiai įšaltų į ledą, nutinka retai. Įprastai laukiniai vandens paukščiai miega ant vandens, kai telkinys ima trauktis ledu, išlipa.
„Bėdų yra dėl tų paukščių, kurie gyvena prie žmonių, yra pripratę prie papildomo maitinimo. Tokie dažniausiai ir pasilieka“, – sakė pašnekovas.
Pasak gamtininko, tokiu atveju, kai paukštis yra sužeistas, jį gelbėti turėtų gyvūnų globos tarnybos.
Bet situacija tokia, kad mūsų rajone nėra kam padėti sužeistai ančiai ar kitiems paukščiams. Mažeikių gyvūnų globos draugija užsiima beglobių kačių ir šunų gelbėjimu.
Tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia laukiniams paukščiams, kitiems gyvūnams pagalbos ranką tiesiančios organizacijos – draugijos, asociacijos, jaunųjų gamtininkų stotys.
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.