Nuotrauka iš redakcijos arhyvo
Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas yra pakankamas, kad jie gerai orientuotųsi sveikatos srityje. Tai rodo atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo tyrimo rezultatai.
Kokiais šaltiniais naudojamasi
Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo tyrimą praėjusių metų rudenį atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurais.
Tyrimas parodė, kad net 95,1 proc. respondentų geba naudotis nors vienu sveikatos informacijos šaltiniu, apie pusei apklaustųjų informacija lemia sveikatos elgsenos pokyčius.
Apklausos metu buvo norima sužinoti, kokiais informacijos šaltiniais sveikatos temomis Lietuvos gyventojai naudojasi, kaip supranta sveikatos priežiūros įstaigos platinamus leidinius, vaistų vartojimo instrukcijas, sveikatos radijo ir televizijos laidas, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą informaciją. Taip pat ar sunku užpildyti medicininius dokumentus, ar dažnai kreipiasi į specialistą dėl medicininių terminų išaiškinimo, kokią įtaką skleidžiama medicininė informacija daro žmogaus elgsenai sveikatos atžvilgiu.
Vidutiniškai trys šaltiniai
Daugelis respondentų naudojasi keletu sveikatos informacijos šaltinių – vidutiniškai vienas respondentas naudojosi trimis informacijos šaltiniais. Dažniausiai gyventojai kaip sveikatos informacijos šaltinį nurodė televizijos laidas (64,1 proc.), gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų patarimus (54,1 proc.), spaudą (52 proc.) ir internetą (48,2 proc.).
Vyrų ir moterų pagrindiniai informacijos šaltiniai nesiskyrė, tik moterys jais naudojosi dažniau nei vyrai. Vyresnio amžiaus žmonės (60 m.) dažniau naudojosi gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų patarimais (59,2 proc.), klausėsi radijo sveikatos laidų (59,2 proc.), o jaunesni (29 m.) – dažniau informacijos ieškojo internete (54,6 proc.).
Geros sveikatos, dirbantys, su aukštuoju išsilavinimu respondentai dažniau naudojosi internetu, o nedirbantys, blogesnės sveikatos, turintys žemesnį išsilavinimą dažniau žiūrėjo televizijos ir klausėsi radijo laidų, kreipdavosi patarimų į gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus.
Įgyvendina sveikos gyvensenos patarimus
43,1 proc. respondentų kartais arba dažnai būna sudėtinga suprasti gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą sveikatos informaciją ar patarimus, 38,1 proc. – vaistų vartojimo instrukcijas ir užrašus ant pakuočių, 25,6 proc. – sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius, 21 proc. – radijo ir televizijos sveikatos laidas (iš jų 74,7 proc. turėjo pastabų dėl jų turinio, 27,7 proc. dėl apipavidalinimo ar pateikimo formos).
Nesuprantančiųjų skaičius didesnis tarp vyresnio amžiaus, žemesnio išslavinimo, nedirbančių, blogesnės sveikatos būklės respondentų.
43,5 proc. respondentų deklaravo, kad jų gauta sveikatos informacija iš dalies ar visiškai lėmė jų sveikatos elgsenos pokyčius, iš jų 24 proc. padidino savo fizinį aktyvumą, 21,3 proc. pradėjo sveikiau maitintis, 19,4 proc. – vartoti mažiau druskos, 8,6 proc. – pasiskiepijo, 7,1 proc. – sumažino arterinį kraujo spaudimą, 6,3 proc. – metė rūkyti, 4 proc. – pradėjo vartoti mažiau cukraus, 2,1 proc. – riebalų, 5,7 proc. – ėmė daugiau rūpintis savo sveikata, 1,4 proc. – pagerėjo savijauta.
Jaunesni respondentai dažniausiai keitė mitybos įpročius (pradėjo sveikiau maitintis), 30–59 m. respondentai dažniausiai didino fizinį aktyvumą, o 60 m. ir vyresni – dažniausiai mažino druskos vartojimą.
