Tarptautinėse stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose Ukrainoje antrajai Lietuvos rinktinei atstovavęs mažeikiškis ugniagesys gelbėtojas Rokas Lindenis gėdos savo miestui nepadarė – kartu su rinktine komandinėje estafetės rungtyje užėmė antrą vietą, o individualioje rungtyje tarp lietuvių pasirodė geriausiai – tarp daugiau nei šimto dalyvių iškovojo ketvirtą vietą.
Kijevo centre, prie Ukrainos Rados ir Maidano aikštės, vykusios Tarptautinės stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos sutraukė per 20 komandų iš Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos. Antrąją mūsų šalies ugniagesių gelbėtojų rinktinę sudarė pareigūnai iš Šiaulių, Vilniaus, Biržų ir Mažeikių. (Pirmoji rinktinė tomis dienomis Slovėnijoje rungtyniavo Europos stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo čempionate, kur pasidalijo 5–8 vietomis.)
Trečius metus Mažeikių objektinėje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje tarnaujantis ugniagesys gelbėtojas R. Lindenis „Santarvei“ pasakojo: „Pailiustruosiu rungtį – imi gaisrinę žarną ir užlipi į ketvirtą bokšto aukštą, kur ją padedi į dėžę, su virve užsitrauki dar vieną žarną ir taip pat padedi į dėžę, po to leidiesi laiptais žemyn, tačiau turi žengti kiekvieną laiptelį, tai stebi teisėjai. Nusileidęs kali vadinamuoju „Kaizerio kūju“ kylį, padedi kūjį į pažymėtą vietą, bėgi „gyvatėle“ slalomą, grįžti jau su žarna, iš jos vandeniu pataikai į taikinį, po to uždarai švirkštą, čiumpi apie 90 kilogramų sveriantį manekeną ir tempi jį atbulomis į finišą. Ir visa tai asmeninėje rungtyje atlieki apsirengęs specialia ugniagesio gelbėtojo apranga, užsidėjęs šalmą bei suspausto oro aparatą, pasijungęs kvėpavimo kaukę“.
Nors trasoje mažeikiškis sugaišo tik 1,21 minutės, tačiau, pasak R. Lindenio, jam atrodė, kad trasa tęsėsi amžinybę, prireikė gerokai laiko, kol pavyko atgauti kvapą.
Kultūrizmą praktikuojantis mažeikiškis tvirtino, jog tokią trasą sunku įveikti net sportuojančiam žmogui.
Visas straipsnis – antradienio laikraštyje.