diplomai, taurės bei kvietimai į šių metų festivalį-konkursą.
Už savaitės, liepos 2 dieną, Juodkrantėje prasidės ir tris dienas tęsis mažeikiškių organizuojamas tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2021“.
Jis bus vienas pirmųjų gyvai vyksiančių muzikinių renginių po ilgo laikotarpio, kai tokie susibūrimai nebuvo leidžiami, todėl yra pasiilgtas ir lauktas. Į festivalį Juodkrantėje turėtų atvykti ne tik jaunieji atlikėjai iš Lietuvos, bet ir iš dar dešimties šalių. Skaičiuojama, kad bus sulaukta apie pustrečio šimto svečių.
Vyks devintą kartą
Pirmasis tęstinis tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice“ Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje įvyko 2013 metais. Šiemet jis – devintasis.
Festivalį-konkursą drauge orga-nizuoja Mažeikių ir Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centrai, visuomeninė organizacija „Lietučiukės“. Jį globoja Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Organizatoriams pavyko sutelkti gausų būrį rėmėjų bei prizų steigėjų.
Pasak festivalio direktoriaus, Mažeikių choreografijos mokyklos direktoriaus pavaduotojo Augusto Petkaus, „Baltic voice“ yra vienintelis tokio pobūdžio projektas šalyje, užtikrinantis galimybę jauniesiems dainininkams didinti profesinį meistriškumą, pristatyti savo kūrybą tarptautiniu mastu. Festivalis-konkursas yra nekomercinio pobūdžio, todėl jame gali dalyvauti visi talentingi 5–29 metų žmonės, nepaisant jų materialinių galimybių.
Dvi dainos – tvirtesni laimėtojai
Festivalyje-konkurse „Baltic voice 2021“ laukiama 250 svečių – atlikėjų bei juos lydinčių asmenų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Baltarusijos, Armėnijos, Rusijos, Kanados, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Islandijos. Skaičiuojama, kad jaunieji dainininkai šiemet atliks 123 pasirodymus. Organizatorių teigimu, tiek daug pasirodymų iki šiol nėra buvę.
Kasmet festivalis-konkursas vyks- ta tokiu pačiu, laiko ir dalyvių išbandytu formatu: dvi dienas vyksta konkursinė programa, o trečiąją dieną nuskamba laureatų ir festivalio baigiamasis koncertas.
Festivalio organizatoriai svarstė apie tai, kad galbūt dalyviai galėtų atlikti po vieną kūrinį. Taip pavyktų sutaupyti laiko ir suteikti galimybę festivalyje dalyvauti daugiau vaikų ir jaunuolių. Bet dvi dainos padeda komisijai išrinkti stipriausius, labiausiai laimėtojų vardo vertus jaunuosius atlikėjus.
„Būna taip, kad pirmąją dainą dalyvis atlieka silpniau, o per antrąją susikaupia, įveikia jaudulį ir padainuoja kur kas geriau. O jei prašytume padainuoti tik vieną kūrinį, jaudulys ar kiti dalykai gali pakišti koją“, – kalbėjo A. Petkus.
Daug dėmesio kokybei
Vis dėlto, kasmet į šį renginį stengiamasi įnešti ir tam tikrų naujovių.
Pavyzdžiui, šiemet vertinimo komisijoje dirbs daugiau narių. Pusę dienos dalyvius vertins vienos sudėties komisija, o kitą pusę dienos – kita. Tuo siekiama, kad komisijos nariai nepervargtų, kad jų pareigos nebūtų pernelyg alinančios.
„Visi mokytojai, vadovai nori, kad jų mokiniai scenoje ne tik gražiai, techniškai padainuotų, bet ir kad jų pasirodymai būtų efektingi, prikaustantys žiūrovų ir komisijos narių dėmesį. Tai didele dalimi priklauso nuo techninių aspektų – festivalio scenoje naudojamos garso, vaizdo technikos“, – mintimis pasidalijo pedagogas, Mažeikių kultūros centro pop grupės „Lietutis“ vadovas Antanas Dargis, pastaruosius ketverius metus esantis vienu iš „Baltic voice“ vertinimo komisijos narių.
Festivalio-konkurso organizatorius A. Petkus patikino, kad šiemet daugiau pinigų nei ankstesniais metais investuojama į scenografiją, daugiau dėmesio skiriama festivalio scenos garsui, apšvietimui.
Ir nauji, ir žinomi atlikėjai
Kadangi „Baltic voice“ yra tęstinis projektas, dalį jo dalyvių sudaro ankstesniais metais jame dalyvavę, prizines vietas laimėję ir per metus paaugę vaikai ir jaunimas.
Ankstesni laimėjimai garantuoja jiems kvietimus ir galimybę festivalyje dalyvauti be atrankų. Tie jaunieji dainininkai, kurie nori „Baltic voice“ dalyvauti pirmąkart, organizatoriams atsiunčia paraiškas, o drauge su jomis ir vaizdo įrašus, kuriuose stengiasi atskleisti savo vokalinius sugebėjimus.
Deja, kvietimų sulaukia ne visi norintieji dalyvauti.
Šis festivalis-konkursas ne vienam jaunajam atlikėjui yra tapęs pirmuoju laipteliu į tolimesnius, didesnius muzikinius renginius – menų festivalius „Slavianskij bazar“, „Ryga symphony“, „Berlyner perle“, „Eurovizija“ bei tokius televizijos projektus kaip „Lietuvos balsas. Vaikai“, „X faktorius“, „Lietuvos balsas“.
Galimybė sužinoti apie kitus
Festivalio-konkurso „Baltic voice“ organizatoriai tvirtina, kad per tuos devynerius metus, kai tarptautinis festivalis vyksta, pavyko pasiekti aukštą jo kokybės lygį. Siekiama jį tokį ir išlaikyti, todėl atsakingai žiūrima į viską: į dalyvių atrankas, vertinimo komisijos sudarymą bei darbą, užimtumo festivalio metu organizavimą ir panašiai.
„Manau, dalyvauti Juodkrantėje vykstančiame „Baltic voice“ vaikus ir jaunuolius, jų vadovus bei artimuosius traukia daug priežasčių. Viena jų – labai graži aplinka. Vaikai, atlikę savo pasirodymus, turi laiko edukacijoms, tarptautiniams skirtingų kultūrų vakarams, diskusijoms, refleksijoms su vokalo specialistais. Ir, žinoma, pažinčiai su Neringos apylinkėmis, poilsiui bei pramogoms.
Mokytojams, vadovams šis festivalis – galimybė susitikti su kolegomis iš kitų šalių, pamatyti, kaip dirba ir kuo, muzikine prasme, kvėpuoja kitų šalių pedagogai, jaunieji dainininkai“, – įsitikinęs A. Petkus.
Turėtų pasirodyti geriausieji
Festivalio organizatoriaus A. Petkaus ir komisijos nario A. Dargio paklausėme, ko – naudos ar žalos festivaliui bei jo dalyviams pridarė koronaviruso pandemija.
A. Petkaus teigimu, pandemija, karantinas, o dar ir tai, kad lėktuvams yra draudžiama kirsti Baltarusijos oro erdvę, festivaliui organizacine prasme kelia labai daug problemų. Pavyzdžiui, kad ir tai, jog dalyviai iš Armėnijos turi į Lietuvą skristi per aplink, per Turkiją. Iki šiol nėra iki galo aišku, ar visiems pakviestiesiems atlikėjams pavyks atvykti. Bet mažeikiškis viliasi, kad nuo liepos 1 dienos Lietuvoje bus atšauktas karantinas ir viskas bus laisviau.
Kitas pašnekovas – A. Dargis į šį klausimą atsakė per savo, kaip mokytojo, prizmę. Jo nuomone, karantinas bei nuotolinis mokymas nepraeis be padarinių. Jei mokytojams su solistais dirbti buvo nelengva, bet įmanoma, jei duetus išmokyti naujų dainų irgi buvo įmanoma, tai su ansambliais dirbantys pedagogai labai vargo. Nuotoliniu būdu dirbti su didesnėmis mokinių grupėmis buvo lengviau, jei mokiniai jau prieš karantiną ir pandemiją buvo pasiekę tam tikrą muzikinį lygį, jei lankė muzikos mokyklą, pažinojo natas. Mokyti naujus vaikus – be galo sudėtinga.
„Bet realią situaciją pamatysime vertindami festivalio-konkurso dalyvių pasirodymus.
Manau, kad šiemet pasirodys patys gabiausi, darbščiausi vaikai ir jaunuoliai, gebantys susitelkti ir dirbti net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis“, – apibendrino vertinimo komisijos narys.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
