Vaikai gana stipriai lenkia savo tėvus žiniomis apie kompiuterines technologijas. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Viešoje erdvėje pasirodant vis daugiau informacijos apie paauglius, įsitraukusius į pavojingus interneto žaidimus, skatinančius žaloti save ar net nusižudyti, nerimas kyla ir tarp mažeikiškių. Tuo labiau kad į moksleivių elektroninius dienynus tiek vaikams, tiek tėvams atėjo informacija, įspėjanti apie tokių žaidimų pasekmes.
Kai kurie mažeikiškiai tėvai įsitikinę, kad ši informacija gali padaryti meškos paslaugą – vaikai dar labiau susidomės pavojingais žaidimais, o ne vengs jų.
Psichologai tvirtina, jog būtina kalbėti ir aiškinti apie pavojingų žaidimų riziką – tokia esanti prevencija.
Mažeikiškiai medikai teigia, jog su save žalojančiais vaikais jiems nėra tekę susidurti. Tačiau jei tokių ir būtų, jie neprivalo informuoti teisėsaugos ar kitų institucijų.
Informacija kelia nerimą
Šią savaitę Mažeikių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba švietimo įstaigose išplatino informaciją apie pavojingus žaidimus internete bei patarimus, kaip elgtis, susidūrus su šia problema.
Mažeikiškė Laima, auginanti mokyklinio amžiaus dukras, „Santarvei“ sakė apie pavojingus žaidimus internete sužinojusi gerokai anksčiau, nei dienyne buvo paskelbta tėvus ir vaikus įspėjanti informacija.
Moterį pateikta informacija nustebino – mokiniams ji buvo vienokia, o tėvams – kitokia. Pasak mažeikiškės, vaikams viską išdėstyti buvo galima subtiliau – be smulkmenų apie savęs žalojimą, žaidimų taisykles.
Laima sakė bijanti, kad silpnesnį vaiką, kuris jau mąsto apie „išėjimą“, tokia informacija gali paskatinti baisiam žingsniui, o ne atgrasyti nuo jo.
Psichologai teigia: ši informacija yra pažintinė ir skelbiama prevenciniais tikslais, tad ji niekaip negali pakenkti.
Būtina kabėti atvirai
Mažeikiškių moksleivių interneto dienynuose išplatintoje informacijoje yra surašyta apie pavojus, įsitraukus į pavojingus žaidimus. Nurodomi žaidimų pavadinimai, kalbama apie žalojimąsi ir pan. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Salvinija Lukšienė „Santarvei“ sakė: nereikia bijoti kalbėti apie tai atvirai.
„Apie pavojingus žaidimus jau žino ir ketvirtokai. Interneto erdvė šiais laikais visagalė ir vaikai informacijos gali susirasti patys. Tai, ką parašėme, tik informacijos minimumas. Be to, vaikai apie viską žino – tiek apie savęs žalojimą, tiek apie savižudybes. O kuo daugiau slėpsime, tuo tas draudžiamas vaisius jiems atrodys saldesnis, ir gali kilti noras pabandyti“, – paaiškino S. Lukšienė.
Naudinga žinoti
Pasak tarnybos vadovės, kalbėjimas apie pavojingus žaidimus yra prevencija, o ne skatinimas juose dalyvauti.
„Kai daugiau žinai, gali daugiau pakalbėti ir su suaugusiaisiais, sužinoti, kokios gali būti pavojingų žaidimų pasekmės. Mitas, kad kalbėjimas gali paskatinti tai daryti. Be abejonės, bus, kas susidomės ir ieškos informacijos apie tuos pavojingus interneto žaidimus, bet kai sužinos, kuo tai gali baigtis, vargu ar norės prie jų prisijungti“, – įsitikinusi psichologė.
Pasak S. Lukšienės, apie pavojingus žaidimus pedagogai su vaikais kalbasi mokykloje. Sulaukta atgarsių, kad tai jau praeitas etapas, kad pavojingų žaidimų pikas buvo šių metų pradžioje.
„Dauguma vaikų, gal 80 procentų jų, yra girdėję apie pavojingus žaidimus, domėjosi jais internete. Mes, suaugusieji, tik dabar pradėjome apie tai kalbėti, o vaikams nebe labai įdomu. Apskritai, vaikai gana stipriai lenkia savo tėvus žiniomis apie kompiuterines technologijas“, – konstatavo tarnybos vadovė.
Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos informacija
Internete pasirodė žinia, kad mokiniai pradėjo domėtis vadinamosiomis „mirties grupėmis“, kurių šaknys – Rusijoje. Šis „judėjimas“ turi daug pavadinimų: „Tichij dom“ (tylus namas), „Dom kitov“ (banginių namas), „Sinij kit“ (mėlynasis banginis), „Pažadink mane 4.20“. Yra susikūrusių juos pamėgdžiojančių grupių.
Dauguma tokių grupių platina itin negatyvią informaciją ir emociškai sunkius tekstus, suicidines nuotraukas, dalijasi muzika. Visų šių judėjimų esmė yra vaikus masinančių „specialių taisyklių“ nustatymas – jie turi vykdyti tam tikras užduotis, dažniausiai susijusias su skausmo sau sukėlimu (pavyzdžiui, išsipjaustyti ant rankos banginį) ir atsiskaityti savo „kuratoriui“.
Kuomet vaikas ar paauglys yra pakankamai paveiktas ir įtrauktas į veiksmą, o administratorius nusprendžia, kad „jau laikas“, paaugliui yra išsiunčiamas vaizdo arba audio įrašas, kuriame yra koncentruotai išvardintos visos jo „problemos“ ir kaip vienintelė galima išeitis yra įvardijama savižudybė.
Įsitraukę į žaidimą ir atskleidę savo tam tikrą asmeninę informaciją, vaikai, paaugliai vėliau yra šantažuojami. Bandantiems pasitraukti iš ,,judėjimo“ yra grasinama susidorojimu su jų artimaisiais.
Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ir domėtis, su kuo vaikas ar paauglys bendrauja internete, tikrinti vaiko socialinių tinklų paskyras ir grupes, kuriose jis yra užsiregistravęs, stebėti jų bendravimą socialiniuose tinkluose; prižiūrėti, kokią medžiagą vaikas ar paauglys viešina internete; pagal galimybes, nustatyti „tėvų kontrolės“ funkcijas visuose vaiko naudojamuose įrenginiuose. Tėvai turėtų stebėti vaiko psichologinę būseną; tikrinti jo odos paviršių, ar ten nėra įvairių formų pjautinių pažeidimų.
Kilus įtarimui, kad vaikas ar paauglys dalyvauja žaidime, būtina kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą, pranešti policijai, informuoti mokyklą.
Be to, labai svarbu kalbėtis su vaiku, jį išklausyti, skatinti dalytis mintimis ir jausmais, susidūrus su sunkumais, padrąsinti paprašyti pagalbos. Tik kalbantis su vaiku ir įspėjant apie galimus pavojus, įmanoma jį apsaugoti.
Rekomendacijos vaikams ir paaugliams, įsitraukusiems į pavojingą žaidimą:
Pasakyk apie tai suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki. Pagalvok, kas jis galėtų būti – mama, tėtis, mokytoja, būrelio vadovas, psichologė, socialinė darbuotoja ar kitas suaugęs žmogus. Taip, tikrai nelengva apie tai kalbėtis, bet labai svarbu apie tai papasakoti suaugusiems, kad jie padėtų užkirsti kelią tolesniems veiksmams.
Nedelsiant išeik iš žaidimo, blokuok įtartinus asmenis, ignoruok jų žinutes. Žinok, kad galima išeiti nepaisant garsinimų.
Užpildyk formą apie neteisėtą turinį internete (galima anonimiškai) svetainėje www.draugiskasinternetas.lt. Tai padės užkirsti kelią kitiems papulti į panašias pinkles.
Išsaugok pokalbio su šiuo žmogumi žinutes, kad galėtum jas parodyti policijai kaip įrodymus, nes tai yra nusikaltimas.
Ieškok palaikymo pas mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar kitą patikimą suaugusįjį.
Jei žinai, kad tavo draugas žaidžia pavojingus žaidimus ar pasikeitė jo elgesys, pranešk suaugusiam namuose ir mokykloje.
Patarimai vaikams ir paaugliams apie saugumą internete:
http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2011_02_08_patarimai_vaikams_apie_sauguma_internete.pdf
Patarimai tėvams apie vaikų saugumą internete:
http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2011_02_08_patarimai_tevams_apie_vaiku_sauguma_internete.pdf
Plačiau skaitykite penktadienio laikraštyje.
