Tiltas per geležinkelį – praeitis ir dabartis

Šiuo metu Mažeikiuose jau penktus metus turime vieną moderniausių pėsčiųjų tiltų per geležinkelio bėgius, tačiau daugelio mažeikiškių atmintyje išliko senasis pėsčiųjų tiltas. Jis buvo pradėtas griauti prieš dvidešimt metų, nors diskusijos dėl būtinybės statyti naują pėsčiųjų tiltą kilo prieš trisdešimtmetį.

Pastatytas dėl miesto plėtros

Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį Mažeikiuose, geležinkelio stoties rajone, iškilo 1970 metais, kai pribrendo būtinybė: kitoje nuo senamiesčio bėgių pusėje pradėjo kilti nauji daugiabučių namų kvartalai, o pagrindinės valdžios įstaigos vis dar buvo senamiestyje. Pėstieji geležinkelį kirsdavo paprasčiausiose perėjose, o tai kėlė pavojų jų saugumui – ne vienas mažeikiškis tada į senamiestį bandydavo patekti susikūprinęs, lįsdamas pro eilę sustatytų vagonų ir cisternų. Dėl šito neretas į darbą ateidavo smaluotais drabužiais.

Naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas tuo metu tapo vienu iš miestiečių traukos objektų: nuo jo atsiverdavo tiek senamiesčio panorama, tiek naujų kvartalų vaizdai. Pirmus metus čia žmonės eidavo vien dėl šios priežasties, ką jau kalbėti apie vaikus, kuriems tai buvo viena iš nedaugelio pramogų.
Ir šių eilučių autorius, tuo metu gyvenęs senamiestyje, kartu su kiemo draugais ne vieną kartą lipo ant šio tilto, lydėdavo traukinius. O viena iš didžiausių pramogų buvo mėtyti akmenukus į apačią arba net paprasčiausiai spjaudyti nuo tilto.

„Atsiminimuose jis išlieka kaip didžiulis statinys ir to meto miesto akcentas. Kai eidavome su moksleiviais į parką ar į senamiestyje vykstančias šventes, visada sustodavome ant jo, pasigrožėdavome miestu, nors vėjas švilpdavo pro ausis. Atsimenu ir tai, kad didelis būrys negalėjome juo žengti vienodu žingsniu, nes atrodė, kad jis siūbuoja“, – prisiminė mažeikiškis Juozapas Kukštas.

Buvo pamėgę chuliganai

Palaipsniui pėsčiųjų tiltas įgavo ir tamsiąją pusę. Statant naftos perdirbimo gamyklą, jos statybose pradėjo triūsti ir teismo nuteisti, vadinamųjų laisvųjų statybų, asmenys. Tada ne vienas gyventojas tamsiuoju paros metu ant tilto ar jo prieigose sulaukdavo chuliganų pasiūlymų „pirkti plytą“.
Dar ir dabar mažeikiškiai prisimena epizodą, kai šiuo metu jau amžinatilsį chirurgas ta pačia nupirkta plyta chuliganui smogė į veidą ir to paties naktinio budėjimo metu ligoninėje jo sulaukė kaip paciento.
Palaipsniui, neinvestuojant į tilto remontą, jis pradėjo kelti pavojų žmonėms: atsivėrė skylės laiptuose, kur jau buvo galima įkišti koją, pradėjo byrėti viršutinė asfalto danga.

Tad jau prieš trisdešimt metų iškilo reikmė arba jį remontuoti, arba nugriauti.
Po kurio laiko tiltas buvo uždarytas, o 2002 liepą, kaip rašė to meto „Santarvė“, po į jaučio odą netelpančių raštų, kuriuos Savivaldybė dėl griūvančio tilto keliolika metų siuntė įvairioms šalies žinyboms ir pareigūnams, Seimo nariams ir kitiems įtakingiems asmenims, „vaiduoklio“ reikalai pradėjo judėti į priekį. Tą vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija.

Tragedijų neišvengta

Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą–rugpjūtį UAB „Mažeikių strėlė“ atliko už 73 tūkstančius litų. Taip jo būklę tais metais apibūdino bendrovės direktorius Kęstutis Slavinskas: „Ji buvo kritiška: ištrupėjusios tilto sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėklus.“

Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose.
Kaip buvo pažymėta Savivaldybės pateiktame rašte dėl tilto būtinybės, 2010–2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos.
2016 metų liepos 15-ąją buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba, o 2017 metų vasarį minėtoje perėjoje įvyko paskutinė tragedija Mažeikių geležinkelio stoties prieigose – neišgirdęs atvykstančio traukinio, čia žuvo iš mokyklos ėjęs ir ausinėmis muzikos klausęsis šešiolikmetis.

Problema – vandalai

Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017 metų rugpjūčio 31-ąją, tilto rangovės – UAB „Hidrostatybos“ vadovas Ignas Daunys tuometiniam Mažeikių rajono savivaldybės merui Antanui Teniui įteikė simbolinį raktą, kuriuo tiltas buvo „atrakintas“, o mažeikiškiai pakviesti juo pereiti.

„Pėsčiųjų tilto statybos projekto bendra vertė – per 930 tūkstančių eurų. Jis – vienas moderniausių šalyje, išskirtinis bruožas – du šiuolaikiški modernūs liftai, skirti žmonėms su dviračiais, neįgaliųjų ir vaikiškais vežimėliais, keliamoji lifto galia – 1000 kilogramų. Viaduko ilgis – daugiau nei 50 metrų, plotis – 3,5 metro, jo aukštis virš geležinkelio bėgių – daugiau nei 10 metrų“, – taip naująjį viaduką virš geležinkelio, kuriuo naudojamės jau penkti metai, tada pristatė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa.
Šiuo metu viena pagrindinių problemų dėl viaduko – vandalų elgesys, kai gadinamos lifto detalės ir laikas nuo laiko liftas neveikia.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo