Vaiko teisių tema visuomenėje yra gana jautri. Valstybėje vyksta socialinių paslaugų plėtra, veikia įvairios pagalbos šeimoms sistema, tačiau vis dar pasitaiko skaudžių vaiko teisių pažeidimo atvejų, neretai vaiko teises ginančios institucijos vaikus turi atskirti nuo jų biologinių šeimų. Apie praėjusių metų statistiką, naujoves vaiko teisių apsaugos srityje „Utenos diena“ pasikalbėjo su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) vedėja Irena Gaigaliene.
Visuomenės pasitikėjimas auga
Pasak Skyriaus vedėjos, vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje vis tobulinama, nuolat ieškoma įvairių galimybių ir būdų, kaip efektyviau reaguoti į gaunamus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, kaip kuo operatyviau įvertinti situaciją ir pasiūlyti į krizę patekusiai šeimai reikiamą pagalbą.
Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus kiekvienais metais Lietuvoje sulaukiama vis daugiau. Tokia pati tendencija atsispindi ir Utenos apskrityje bei rajone. Augantis pranešimų skaičius, pasak I. Gaigalienės, rodo visuomenės pasitikėjimą vaiko teises ginančia institucija ir leidžia suprasti, kad žmonės vis mažiau toleruoja smurtą, vaikų nepriežiūrą.
„Mes reaguojame į visus gautus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Didžioji dauguma pranešimų pasitvirtina, dalis nepasitvirtina. Ne dėl to, kad jie būna melagingi, o dėl to, kad pranešėjai negeba objektyviai įvertinti, ar tai, apie ką jie nori pranešti, yra vaiko teisių pažeidimas, ar ne. Žinoma, būna ir melagingų pranešimų, už kuriuos yra numatyta atsakomybė“, – kalbėjo Skyriaus vedėja.
Praėjusiais metais mūsų rajone nepasitvirtino 13 proc. visų gautų pranešimų (apskrityje per 23 proc.).
Pasak I. Gaigalienės, atvejų, kai vaikai piktavališkai norėdami pagąsdinti savo tėvus informuotų institucijos atstovus apie jų teisių pažeidimus ar kreiptųsi tiesiog be pagrindo, nepasitaiko. Būna tik tokių situacijų, kai nepilnamečiai kreipdamiesi netiksliai įvardija šeimoje egzistuojančią problemą.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad anksčiau žmonės baimindavosi, jog sulaukusi pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą, institucija paims vaikus iš šeimos. O štai pastaraisiais metais pasitikėjimas auga ir žmonės jau supranta, kad pirmiausia bus ieškoma pagalbos šeimai būdų, kad ji galėtų įveikti ištikusius sunkumus neatskiriant vaikų nuo šeimos.
Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus ženkliai daugėja
Per 2023 metus Utenos rajone užfiksuoti 492 pranešimai dėl 856 vaikų galimų teisių pažeidimų (daugiau nei 50 proc. pranešimų daugiau negu 2022 m.). Tuo tarpu Utenos apskrityje gauta 1 790 pranešimų dėl 2 798 vaikų galimų teisių pažeidimų (23 proc. daugiau nei 2022 m.).
Pastaraisiais metais dėl įvairių priežasčių padaugėjo šalyje gyvenančių kitataučių. Pasak Skyriaus vedėjos, imigrantų šeimose taip pat kyla įvairių problemų. Vaiko teisių pažeidimų atvejų neretai pasitaiko ir dėl kultūrinių skirtumų, mat kai kuriose kitose šalyse, priešingai nei Lietuvoje, vis dar yra toleruojamas fizinių bausmių taikymas.
Praėjusiais metais Utenos rajone dėl galimų vaiko teisių pažeidimų užsieniečių šeimose buvo gautas 31 pranešimas.
„Užsieniečių šeimose vaiko teisių pažeidimus dažniausiai lemia tokios pačios priežastys, kaip ir lietuvių, – tai piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtas prieš vaikus ir pan. Ne kartą užsieniečiams teko aiškinti, kad smurto sąvoka skirtingose valstybėse traktuojama skirtingai. Kai kur ausies užsukimas nelaikomas smurtu, tačiau mūsų šalyje bet koks fizinio skausmo sukėlimas, pakeltas balsas, psichologinis žeminimas yra laikomas smurtu“, – aiškino I. Gaigalienė.
Apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisėmis besirūpinančią instituciją dažniausiai informuoja policijos pareigūnai (iš jų sulaukiama per 60 proc. visų pranešimų), ugdymo įstaigos (per 3 proc. pranešimų), gydymo įstaigos (2,5 proc. pranešimų), taip pat sulaukiama pranešimų iš visuomenės atstovų, kreipiasi ir patys vaikai.
Daugėja pranešimų apie seksualinius nusikaltimus
Pernai iš nesaugios vaikams aplinkos Utenos rajone buvo paimti 88 vaikai (apskrityje 392). Tačiau atlikus kiekvienos individualios situacijos vertinimą dauguma vaikų buvo grąžinti į šeimą, 49 apgyvendinti pas giminaičius, 24 pas asmenis, susijusius emociniais ryšiais, septynis vaikus jų namuose sutiko prižiūrėti atvykę su vaikais emociniais ryšiais susiję asmenys, septyni buvo apgyvendinti globos centre, du vaikai šeimynose, į globos instituciją nepateko nė vienas vaikas.
27-iems iš šeimų paimtiems vaikams Utenos rajone buvo nustatyta globa (apskrityje globa nustatyta 69-iems vaikams), 10 vaikų Utenos rajone taikyta laikinoji priežiūra.
„Vaiko paėmimo iš šeimos atveju saugi aplinka vaikui užtikrinama nedelsiant, pirmiausia pasitelkiant artimą aplinką. Ieškoma giminaičių ar kitų artimais ryšiais su šeima susijusių žmonių, kurie sutinka įsipareigoti suteikti prieglobstį vaikui.
Vaiką paėmus iš šeimos per tris darbo dienas privalo būti atliktas vaiko situacijos vertinimas. Išnykus rizikos veiksniams, dėl ko vaikas buvo paimtas, vaikas gražinamas į šeimą nedelsiant“, – tikino Skyriaus vedėja.
Taip pat svarbu pažymėti, kad kasmet sulaukiama ir vis daugiau pranešimų apie nesmurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. 2023 m. Utenos rajone fiksuota 490 tokių pranešimų (apskrityje 1 521), o 2022 m. – 283 (apskrityje 1 063). Praėjusiais metais Utenos rajone fiksuoti penki psichologinio smurto atvejai (apskrityje 44), o 2022 m. atitinkamai keturi atvejai rajone ir 17 apskrityje. 2023 m. Utenos rajone fiksuoti keturi vaiko nepriežiūros atvejai (apskrityje 20), 2022 m. atitinkamai 20 atvejų rajone ir 113 apskrityje. Seksualinio smurto atvejų Utenos rajone pernai buvo du (apskrityje 32), o 2022 m. trys rajone ir 13 apskrityje. Fizinio smurto ir fizinių bausmių atvejų rajone fiksuota daugiausia – 42 atvejai (apskrityje 236), o 2022 m. rajone tokių atvejų buvo 14 (apskrityje 155).
Mažėja globojamų vaikų
Lietuvoje pradėjus vykdyti institucinės globos pertvarką, optimizuojant pagalbos šeimai paslaugas, sumažėjo globojamų vaikų skaičius. 2023 m. Utenos rajone buvo globojami 87 vaikai. 46 iš jų globojami šeimose, 26 šeimynose (Utenos rajone veikia šešios šeimynos), 14 institucijose. Visoje apskrityje globojai 329 vaikai.
Lietuvoje ne taip seniai nuskambėjo ne vienas atvejis, kai vaiko teises ginanti institucija tam tikros dalies visuomenės buvo apkaltinta perdėtu šeimų persekiojimu. Po šių įvykių, pasak I. Gaigalienės, buvo atlikta analizė, patvirtinti vaiko perkėlimo į saugią aplinką algoritmai, kad vaiko teisės būtų užtikrinamos kuo efektyviau, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos būtų kuo mažiau skausmingas.
„Taip pat nuolat yra tobulinamos darbuotojų kompetencijos. Mūsų institucijos pareiga yra apsaugoti vaikus ir šviesti visuomenę“, – kalbėjo Skyriaus vedėja ir pabrėžė, kad Lietuvoje plečiasi ir šeimoms teikiamų paslaugų spektras: vyksta pozityvios tėvystės mokymai, grupinės, individualios konsultacijos, taikomi šeimos konferencijos metodai, teikiamos socialinių darbuotojų, psichologų, mediacijos paslaugos ir t. t.
Daiva ČEPĖNIENĖ
daiva@utenosdiena.lt
