Artėjant vasaros atostogoms, norintieji kuriam laikui priimti vaikus iš globos namų jau raginami pasirūpinti svečiavimosi įteisinimu.
Sutartys su savanoriais pasirašomos pagal naują aprašą: įdiegti papildomi saugikliai, labiau saugantys vaiką. Specialistai ramina: papildomi dokumentai surenkami greitai ir noro neatmuša.
Pasidomėti – pats laikas
Globos namų auklėtiniai gali kurį laiką pasisvečiuoti geros valios žmonių šeimose – keletą dienų, švenčių ar atostogų metu, vasarą.
Šiuo metu vaikai tokių šeimų globon perleidžiami pagal naują svečiavimosi tvarką.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė „Santarvei“ sakė, kad ministerijos patvirtinta tvarka specialistus įpareigoja surinkti daugiau žinių apie žmogų, kuris nori priimti pasisvečiuoti vaiką. Surenkami bemaž tokie patys dokumentai, kurie reikalingi norint vaiką paimti globoti.
Surinkę visus dokumentus ir patikrinę gyvenimo ir buities sąlygas, kur kurį laiką apsistotų vaikai, specialistai teikia išvadą, su kuria savanoriai jau kreipiasi į globos namus. Ten ir sudaroma sutartis su vaiką pasisvečiuoti pasiimsiančiu asmeniu.
L. Lapienė informavo, kad ši procedūra gali užtrukti iki 30-ies dienų, ilgiausiai tenka laukti informacijos apie teistumą (teistam žmogui vaikas negali būti patikėtas).
„O kartais žmogus suneša popierius per vieną dieną, sulaukiame pastarosios informacijos, ir viskas. Bet dėl visa ko tuos, kurie mąsto vasarai pasiimti vaikų, kviesčiau jau atvykti pas mus pasikalbėti, kad paskui nekiltų nesusipratimų,“ – patarė pašnekovė.
Tvarka – ne naujiena
Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorė Birutė Vaičkienė „Santarvę“ patikino, kad šiek tiek sudėtingesnė tvarka tikrai neišgąsdina tų, kurie yra apsisprendę priimti vaiką pasisvečiuoti į savo šeimą.
„Jeigu tu nori tik greitai pasiimti ir paskui, jei nepatiks, greitai grąžinti, tai tokį žmogų, žinoma, ir gąsdina. Bet jeigu žmogus nuoširdžiai nori tam vaikeliui padėti, tai sako – ką darysi, paaukosiu aš tą vieną dieną – kiek ten tereikia,“ – pastebėjo pašnekovė.
Tiesa, B. Vaičkienė „Santarvei“ sakė, jog ministerijos patvirtintas tvarkos aprašas jos vadovaujamoje įstaigoje nėra naujiena: panašios sutartys būdavo sudaromos ir anksčiau.
„Mes stengdavomės apsidrausti, nes vaikai išvyksta ne tik savaitgaliams ar trumpų atostogų, bet ir vasarai, ilgesniam laikui. Tad svarbu, jog tie savanoriai globėjai žinotų, kad jie yra atsakingi tuo metu už vaiką, žmonės yra supažindinti su maistpinigių mokėjimo tvarka, kitais dalykais,“ – paaiškino įstaigos vadovė.
Pašnekovė įsitikinusi, jog tokia „ilgesnė“ procedūra reikalinga tam, kad laikini globėjai tinkamai prižiūrėtų vaiką. Mat yra pasitaikę atvejų, kad sutartį teko nutraukti.
Svarbūs vaiko norai
Vaiko interesų žiūrinti L. Lapienė „Santarvę“ informavo, kad dabar vienas pagrindinių laikinojo svečiavimosi principų yra vaiko interesų prioritetas.
„Anksčiau žmogus ateidavo, pasakydavo, kad nori, pavyzdžiui, Velykoms pasiimti vaikelį, mes patikrindavome sąlygas, ir viskas – nuėjęs į globos namus pasirinkdavo patikusį vaikelį, kuris taip pat pajusdavo simpatiją tam žmogui. Dabar išklausome ir vaiką, kokie būtų jo pageidavimai: kitas gal norės prisidėti prie darbų vasarą, o kitam gal maloniau prie jūros laiką praleisti,“ – paaiškino vedėja.
Tačiau su vaikais dirbantys specialistai per daugelį darbo metų pastebėjo, kad vaikams dažniausiai svarbiausia yra apskritai pakeisti gyvenamąją aplinką.
Pasak globos namų direktorės B. Vaičkienės, vaikai džiaugiasi ištrūkę iš kolektyvo.
„Mes čia gyvename rytą vakarą, dieną naktį. Juk ir mes dirbdami kartais norime pailsėti, atitrūkti, o jie visada yra būryje,“ – apie vaikų buitį kalbėjo įstaigos vadovė.
B. Vaičkienė įžvelgė ir dar vieną svečiavimosi naudą – vaikai pamato šeimos modelį. Kad šeimoje yra mama ir tėtis, kad čia kuriamos tradicijos, kad čia yra paisoma teisių ir pareigų.
„Pamato, kad tai, jog globos namų auklėtoja prašo klotis lovą ar plautis kojas, yra normalu. Nes kartais iš šeimų paimti vaikai nesupranta, sako: „Ko jūs čia prie mūsų kimbate, jūs algą gaunate, galite plauti“. O kai pabūna šeimoje, jie pamato, kad niekas už tai nemoka, ir pačiam reikia viską daryti, kad tai yra normalu ir gyvenimiška. Biologinėje šeimoje to nematė…“ – pasakojo direktorė.
Randa ir minusų
Pagal naująją tvarką, svečiuotis negali tie vaikai, kuriems jau yra pradėtas globos ar įvaikinimo procesas – svečiuotis netgi negali toje šeimoje, kuri juos ruošiasi globoti ar įsivaikinti.
Be to, savanoriai globėjai nebegalės pasiimti jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Lapienė „Santarvei“ paaiškino, kad taip siekiama įvaikinti kuo daugiau vaikų – tokiam žingsniui apsisprendusios šeimos dažnai ieško kuo mažesnio.
Tačiau globos įstaigos direktorė B. Vaičkienė įsitikinusi, kad toks ribojimas – didelė kliūtis. Dėl galimybės pakeisti tvarką panašių įstaigų vadovai kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
„Jeigu vaikas iki penkerių metų, kada jam labiausiai reikia kažko artimo, lieka institucijoje, nėra gerai. Tie, kurie nori įvaikinti vaiką, jie visada į mus kreipiasi, ir jiems visai nesvarbus vaikų amžius,“ – pastebėjo specialistė.
Įstaigos vadovė B. Vaičkienė nerimauja ir dėl nuostatos, kad negalima išskirti brolių ar seserų. Globos namuose šiuo metu gyvena bent keturi ketvertukai ir trys penketukai.
„Aš nelabai tikiu, kad atsiras savanorių, kurie paims visus vaikus iš karto,“ – samprotavo pašnekovė.
Žingsnis prie globos
Šiemet pagal naująją tvarką vaiko teisių apsaugos specialistai išdavė jau tris teigiamas išvadas, gautas prašymas paimti pasisvečiuoti vaiką ir iš dar vienos šeimos.
„Santarvės“ pašnekovės teigė, kad ne kartą „pasisvečiavimo“ procesas buvo žingsnelis sprendimo pasiimti vaiką globoti link.
„Tai gali būti savotiškas pasitikrinimas tiems, kas planuoja globoti vaikus. Norai gali būti geri, bet žmogus abejoja, ar sugebės. Tad tai naudinga ir žmogui, ir vaikui – juk geriau pažiūrėti, ar jis pritaps toje šeimoje,“ – sakė L. Lapienė.
Specialistė džiaugėsi, kad vis atsiranda žmonių, kurie priglaudžia likimo nuskriaustus vaikus, tačiau tuoj nusišypso – situacija gerėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Pavyzdžiui, šiemet globos namuose apgyvendinti jau devyni vaikai, o į šeimą kol kas iškeliaus tik keturi.
Vien pernai 34-iems rajono vaikams nustatyta laikinoji globa, iš jų tik keturiolika apgyvendinta šeimose.
Šiuo metu globos namuose Mažeikiuose gyvena 59 globotiniai.
Vienu zodziu lietuva nenori panaikinti vaiku namu , biurokratizmas baisus , kiek perskaiciau jusu straipsniu nu nesuprantu kokie pavizdziui kursai reikalingi jei mes jau uzauginom savo vaikus ir turim patirties ne is kursu o is gyvenimo , ir kodel neimanoma gaut naujagimio mes norim augint vaika kaip savo atiduo visa siluma ir isauklet doru zmogum ,o penkiu metu vaikai sutikit yra sugadinti jusu globos namu zinom kaip ten auga vaikai , net suniuka perka kuo jaunesni kad isaukletum ir ismokytum , o cia zmogutis kuriam reikia silumos , meiles . Is po vaiknamio jie kaip vilkiukai pikti nuo jusu armijos rezimo nervinis stovis baisus jie jau 3 met tiesiogine prasme suluosinti . Esu buvus vaiku namuo ir kudikiu isejau vergdama gaila ziuret …..maldauju tvarkykit istatymus