Valstybinei komisijai – nebaigtas projektas?

Kauniečių bendrovė nesulaukusi pinigų vaikus paliko be žaidimų aikštelės. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Sutvarkytoje Žemaitijos gatvėje vis dar nesibaigia problemos – beveik įgyvendinus Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamą viešųjų erdvių sutvarkymo projektą, kilo kita bėda – vėluoja atsiskaitymai su subrangovais, todėl jie imasi radikalių priemonių.
Nesulaukusi apmokėjimo kauniečių bendrovė išmontavo vaikų žaidimų aikštelę, o iki valstybinės komisijos vertinimo liko mažiau nei savaitė. Per tą laiką neišsprendus nesusipratimo, Savivaldybei gali grėsti didelės baudos.

Privalės atstatyti

Savivaldybės administracijos statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas dėl rangovų ir subrangovų nesusikalbėjimo buvo griežtas.
„Visiškai išmontuota viena žaidimų aikštelė tarp Žemaitijos gatvės 6 ir 8 namų“, – pasakojo apie subrangovų veiksmus vedėjas, kuris teigė, kad bet kuriuo atveju žaidimų vietos vaikams iki darbų pabaigos termino privalės būti atstatytos ir sutvarkytos, nes toks yra projektas ir sutartis.
Sužinojus, kad bendrovė „KSIL Pasaulis“ ardo jų pačių statytas vaikų žaidimų aikšteles, bendrovei „Žemaitijos keliai“ buvo išsiųsta užklausa, reikalaujant paaiškinti šio įvykio aplinkybes.
Komentuoti tolesnius Savivaldybės veiksmus, jei vis dėlto rangovai ir subrangovai neišpręstų savo bėdų, vedėjas atsisakė, kadangi dar nėra visiškai aišku, dėl ko nesutarė bendrovės.
Kodėl vienas subrangovas – bendrovė „Mažeikių keliai“ – neatsiskaitė su kitu – UAB „KSIL Pasaulis“, turėtų paaiškėti gavus atsakymą iš gereralinio rangovo – UAB „Žemaitijos keliai“.

Siūlo kreiptis į policiją

„Mažeikių kelių“ direktorius Vaclovas Žutautas tvirtino, kad „KSIL Pasaulis“ pirmiausia neturėjo teisės išmontuoti žaidimų aikštelės, o norint susigrąžini pinigus, reikėjo ieškoti kitų būdų.
„Jei yra įsiskolinimas, tai reikia išmontuoti, kas pastatyta? Tai nėra pinigų susigrąžinimo kelias“, – keistais subrangovų veiksmais stebėjosi V. Žutautas.
Jo nuomone, šioje situacijoje didžiausią iniciatyvą turėtų rodyti Savivaldybė, kuri turėtų siuntinėti ne prašymus pasiaiškinti, o pranešti policijai apie vagystę.
„Juk jei jūs pastebėsite, kad iš jūsų kiemo dingo mašina, nesėdėsite prie kompiuterio siuntinėdami raštus, bet kreipsitės į policiją“, – keistą valdžios požiūrį į neeilinę situaciją kritikavo statybos bendrovės vadovas.
Direktoriaus teigimu, su jų įmone dėl daugelio objektų taip pat yra neatsiskaityta, tačiau tai nereiškia, kad ji turi teisę naikinti jau padarytus darbus.
V. Žutautas mano, kad pirmiausia reikia supratingumo, kadangi dėl vėluojančių mokėjimų daug kas yra vieni kitiems skolingi, o kilusias problemas reikėtų aiškintis nenaikinant padaryto darbo.

Atsiskaitė laiku

Savivaldybės mero pavaduotojo Kęstučio Bartkevičiaus manymu, ši situacija yra netoleruotinas nesusipratimas, kilęs dėl abiejų bendrovių nesusikalbėjimo.
Pasak pavaduotojo, Savivaldybė su generaliniu rangovu „Žemaitijos keliais“ atsiskaitė laiku, todėl vos tik sužinojus apie problemą, ginant viešąjį interesą, buvo išsiųstas paklausimas generaliniam rangovui, kad šis paaiškintų šį nesusipratimą.
K. Bartkevičius „Santarvę“ patikino, kad į abiejų bendrovių piniginius klausimus Savivaldybė nesikiša ir neturi teisės kištis, kadangi su subrangovais sutartį sudaro generalinis rangovas. Tuomet valdžia nereguliuoja bendrovių tarpusavio santykių.

Savivaldybė nesikiša

Savivaldybės atstovas atmetė kreipimosi į teisėsaugą galimybę. Pasak jo, kol projekto neįvertino valstybinė komisija, problemas, susijusias su remontu, sprendžia rangovai.
Jei toks nesusipratimas būtų įvykęs po valstybinės komisijos vertinimo, tuomet valdžios atstovai kreiptųsi į policiją.
„Jei gamintojas kažką ardo, Savivaldybė nežino priežasčių ir į procesą nesikiša – galbūt kažkas netinka ar kažką reikia keisti“, – akcentavo K. Bartkevičius.
Mero pavaduotojas teigė iki šiol nesusidūręs su tokiu atveju, kai baigus darbus kažkas dėl įsiskolinimų išmontuotų jau baigto objekto įrengimus. Jo manymu, tai yra visiškai neleistinas elgesys.
Savivaldybės atstovo žiniomis, situacija artimiausiu metu turėtų būti išspręsta, kadangi problema rimtai susirūpino generalinis rangovas – „Žemaitijos keliai“.

Gresia bauda

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas, kuruojantis visus ES regioninės plėtros projektus, teigė, kad dėl bendrovių nesusikalbėjmo Savivaldybei gresia sankcijos.
„Jei projektas yra baigtas fiziškai, dar yra teikiama galutinė ataskaita ir ji turi būti patvirtinta“, – apie remonto, kuriam panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos, užbaigimo niuansus pasakojo ministerijos skyriaus vadovas.
A. Grumado teigimu, baigiant projektą į objektą atvažiuos jį prižiūrėjusios Centrinės projektų valdymo agentūros žmonės ir tikrins, ar viskas padaryta tinkamai.
„Viešųjų pirkimų metu perkama ranga ir konkretūs darbai už konkrečią sumą. Jei jie nėra padaryti,  tai yra pažeidimas ir už tai gresia nuobaudos“, – akcentavo A. Grumadas, kuris prisiminė, kad Marijampolės savivaldybė dėl nebaigtų darbų sumokėjo per milijoną litų siekiančią baudą.

Tikisi atstatyti

„Mažeikių kelių“ vadovo V. Žutauto nuomone, dėl įtemptos situacijos „KSIL Pasaulio“ vadovams greičiausiai neišlaikė nervai. Bet, anot direktoriaus, tai nėra pasiteisinimas, leidžiantis subrangovams savivaliauti.
„Be leidimo jie neturėjo teisės išmontuoti aikštelės. Net norint kažką pataisyti ar padažyti reikia gauti užsakovų leidimą“, – paaiškino darbus užsakiusios bendrovės vadovas.
Direktorius tikisi teigiamo rezultato. Iki valstybinės komisijos posėdžio likus mažiau nei savaitei, nesklandumai turėtų būti išspręsti ir aikštelės bus atkurtos.
„Vienos aikštelės atstatymas trunka apie keturias valandas“, – pridūrė įstaigos direktorius.

Vėluoja atsiskaitymai

V. Žutautas mano, kad už šios „protesto“ akcijos slypinti problema yra gerokai didesnė nei tik įprastas įsiskolinimas.
Pasak direktoriaus, didžiausia problema slypi painioje atsiskaitymų sistemoje, kadangi pinigai už Europos Sąjungos projektus „ateina“ tik per 3–4 mėnesius ir rangos darbus atliekančios bendrovės, pasirašydamos sutartis, tai žino.
Kita problema – vėluojantys atsiskaitymai iš generalinio rangovo. Direktoriaus teigimu, pinigai kartais būna pervedami praėjus net 9–10 mėnesių nuo darbų baigties.
Po darbų užbaigimo Žemaitijos gatvėje jau taip pat prabėgo beveik 9 mėnesiai.
„Pavyzdžiui, Ventos kvartale darbai baigti praėjusių metų lapkričio mėnesį, birželio viduryje objektas perduotas valstybinei komisijai, o pinigų vis dar nėra“, – neslėpdamas emocijų aiškino „Mažeikių kelių“ vadovas.

Rangovas nesuinteresuotas

V. Žutautas pasakojo: nors darbai buvo baigti praėjusių metų pabaigoje, iki šiol jie dar neperduoti valstybinei komisijai. Jo teigimu, šiam procesui labiausiai turėtų daryti įtaką generalinis darbų rangovas „Žemaitijos keliai“.
„Jie turėtų būti suinteresuoti kuo greičiau viską baigti, tačiau jie visai nesuinteresuoti atsiskaityti su savo subrangovais. Mums, tarsi šunims, mėto mažas sumas kaip kaulus“, – vėluojančiais atsiskaitymais piktinosi įmonės vadovas.
V. Žutauto manymu, „Žemaitijos keliai“ nedarė jokių veiksmų, siekdami išsireikalauti pinigų iš Savivaldybės, o sujudimas prasidėjo tik tada, kai imta grasinti teismais. Tokius generalinio rangovo veiksmus jis galėtų paaiškinti tik tuo, kad siekiama išlaikyti su valdžia gerus santykius.
Direktorius pridūrė, kad situacija šiuo metu tokia: kuo mažesnė įmonė, tuo ji labiau kenčia.

Kaltinimus atmeta

Telšiuose veikiančios bendrovės „Žemaitijos keliai“ direktorius Albertas Stukas atmetė „Mažeikių kelių“ kaltinimus dėl vėluojančių apmokėjimų, esą visi pinigai už atliktus darbus buvo pervesti maždaug prieš du mėnesius.
„Pinigai keliauja įvairiomis formomis, o šiuo atveju atsiskaitymas vyksta užskaitymo forma“, – tvirtino vadovas, paaiškinęs, kad sąskaitos jau seniai yra apmokėtos, ir patikino nežinąs, kodėl mažeikiškė bendrovė neapmokėjo skolų savo subrangovams.
Telšiškiai svarsto, kokių tolesnių veiksmų imtis siekiant išspręsti susidariusią situaciją. A. Stukas prasitarė, kad svarstoma galimybė eiti ir teisminiu keliu.
„Žemaitijos kelių“ vadovas tikisi, kad iki valstybinės komisijos vertinimo kilusios problemos bus išspręstos. Jas išspręsti turėtų būti suinteresuoti ir subrangovai, kadangi gresiančios baudos yra deleguojamos netesybų dalyviui.

Sumokėjo pusę sumos
Dešimt žaidimų aikštelių Žemaitijos gatvėje dar praėjusių metų lapkritį įrengusios bendrovės „KSIL Pasaulis“ direktorius Karlen Grdiljanc „Santarvei“ pripažino, kad žaidimų vietos išmontavimas buvo kraštutinis sprendimas, tačiau tai buvo tarsi griebimasis už šiaudo išsireikalaujant skolą.
„Dėl įsiskolinimo siuntėme įspėjimus ir „Mažeikių keliams“, ir „Žemaitijos keliams“, net Mažeikių savivaldybei“, – pasakojo vadovas įmonės, kuriai tik prieš tris savaites – praėjus devyniems mėnesiams nuo darbų baigimo – buvo pervesta pusė sumos – apie 50 tūkstančių litų.
Pašnekovas patikino, kad įmonė jau prieš tris mėnesius įspėjo mažeikiškę bendrovę: jei nebus apmokėta skola, bus imtasi kraštutinių priemonių, tai yra išmontuota jų pastatyta įranga.

Turėjo teisę išmontuoti
K. Grdiljanc „Santarvei“ pasakojo, kad „Mažeikių keliai“ su jais raštu nebendravo, o skolos apmokėjimo klausimą atremdavo tuo, kad su jais neatsiskaitė generalinis rangovas – bendrovė „Žemaitijos keliai“.
Mažeikių rajono savivaldybė kauniečius informavo, kad jie su generaliniu rangovu atsiskaitė, o ir „Žemaitijos keliai“ tvirtino, kad su subrangovais – „Mažeikių keliais“ – taip pat atsiskaityta.
„Yra pasirašyta sutartis, kurioje yra punktas, teigiantis, kad kol yra neatsiskaityta už įrangą, aikštelės priklauso „KSIL pasauliui“ ir be teisminių ginčų mes turime teisę jas išmontuoti“, – ardymo darbų teisėtumą gynė įmonės direktorius.
Vadovas pridūrė, kad jie į susidariusią problemą žvelgia geranoriškai – jei bus iki galo atsiskaityta su „KSIL Pasauliu“, bendrovė pasiryžusi aikštelę atstatyti iki valstybinės komisijos posėdžio.
Vis dėlto už neplanuotas išlaidas – aikštelių išmontavimą ir sumontavimą, bus pateikta papildoma sąskaita užsakovams, o darbų bus imtasi tik tada, kai bus apmokėtos visos skolos.

Delspinigiai įtakos neturi
Žemaitijos gatvės erdvių sutvarkymo projektas turėjo būti užbaigtas dar pernai lapkričio mėnesį. Generaliniam rangovui nespėjus jų užbaigti laiku, buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro dvi šimtąsias procento nebaigtų darbų vertės.
Savivaldybės statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas patikino, kad „Žemaitijos keliams“ priskaičiuoti delspinigiai greičiausiai neturėjo jokios įtakos neatsiskaitymui su subrangovams, nes baudos nedidelės.
Skyriaus vedėjo teigimu, jau rugpjūčio 30 dieną turėtų vykti valstybinės komisijos patikrinimas, tada bus galutinai įvertinti Žemaitijos gatvės erdvių sutvarkymo darbai.

Rytis SAVICKIS