Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Visus metus buvo įgyvendinamas unikalus projektas „Gloria Lietuvai“. Jo iniciatoriai sumanė įrašyti ir ateities kartoms palikti šimto varpų gaudesį, o iš įrašų sukurti muzikos kūrinį.
Projekte „dalyvauja“ ir trijų Mažeikių rajono bažnyčių varpai.
Žemalės bažnyčios varpinėje skamba keturi varpai. Artiomo Myškino nuotr.
Fiksavo garsą ir vaizdą
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, į bažnyčių varpus atsigręžta neatsitiktinai.
Varpai simbolizuoja tautos laisvę ir vienybę. Be to, daugybę metų jie padėjo žmonėms nepasiklysti laike ir erdvėje, skelbdavo apie artėjančius pavojus.
Todėl vienas pagrindinių projekto „Gloria Lietuvai“ autorių – režisierius Dalius Abaris sumanė artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga užfiksuoti 100 varpų garsą ir vaizdą.
Pirmiausia buvo prašoma istorikų pagalbos. Jie atrinko istoriškai svarbius varpus. O renkantis atsižvelgta ir į tai, kad varpai būtų išsidėstę ne vien didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir nuo jų nutolusiose vietovėse.
Atsižvelgta ir į varpų istorijas. O jos labai įvairios – vieni, norint juos išsaugoti, kadaise buvo užkasti po žeme. Kiti buvo išvežti iš Lietuvos, o po to sugrąžinti.
Aplankė tris miestelius
Projekto „Gloria Lietuvai“ strateginės komunikacijos ekspertė Vaida Samuolytė „Santarvei“ pasakojo, kad varpų skambesį įrašinėjusi, juos filmavusi ir fotografavusi komanda iš viso aplankė 80 Lietuvos miestų, miestelių bei kaimų. Tarp jų – Sedą, Leckavą, Žemalę. Taip į projektą pateko ir trijose Mažeikių rajono bažnyčiose tebeskambantys varpai.
Projekto komanda įamžino Leckavos Šv. Lauryno bažnyčioje saugomą Šv. Lauryno varpą, siejamą su Simonu Daukantu.
„Ant varpo matomas ilgas ankstyviausias lietuviškas įrašas ir šv. Lauryno reljefas. Manoma, kad įrašo autorius galėjo būti Simonas Daukantas. Varpas nulietas XIX amžiaus pirmoje pusėje Rygoje liejiko Karlo F. Schurino“, – paaiškino pašnekovė.
Nemažai sužinoti galima skaitant užrašus ant varpų. Artiomo Myškino nuotr.
Seni, vertingi ir svarbūs
Varpas Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai buvo nulietas 1962 metais klebono Jono Domaševičiaus lėšomis. Ant varpo matomas klebono herbas, Nekaltojo Prasidėjimo ir šventųjų: Mykolo, Jono Krikštytojo, Kazimiero ir Antano Paduviečio reljefai.
Projekto kūrybinė komanda šią bažnyčią įsiminė kaip labai originalią, o jos varpą – kaip vizualų.
Vasario 16-ąją bendrame įrašytų ir nufilmuotų varpų kūrinyje „Gloria Lietuvai“ nuskambės ir Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios varpai.
Žemalės bažnyčioje, kuri iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais, šiandien jų kabo keturi. Seniausias jų nulietas 1756 metais Liubeke, Vokietijoje. Įrašytas ir kiek „jaunesnis“ – 221 metus skaičiuojantis Žemalės bažnyčios varpas.
„Istoriškai labai vertingi du didesnieji, žemiau kabantys varpai. Tai pirmieji Rusijoje, Peterburgo liejykloje, meistro Ivano MakarovičiausStukolkino 1847 metais pagaminti varpai. Jų vardai: „Šv. Mykolas“ ir „Šv. Kotryna“.
Į Žemalęvarpai atkeliavo 1848 m. tuometinio Žemalės bažnyčios klebono Adomo Gecevičiaus rūpesčiu“, – paaiškino V. Samuolytė.
Leckavos bažnyčios varpas turi sąsajų su Simonu Daukantu. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Vietinių žmonių ir keliautojų akis traukia originali Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Premjerą matysime per televiziją
Varpų skambėjimas ir jų įrašymo metu nufilmuoti vaizdai susilies į vieną bendrą muzikos kūrinį.
Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos nacionalinę televiziją.
Šimtą varpų įamžinę projekto sumanytojai pastebėjo, kad žmonės, kurie yra vienaip ar kitaip su bažnyčiomis susiję – klebonai, varpininkai, zakristijonai, pročkelės, savo bažnyčių varpų istorijas žino. Gyventojai jas žino kiek mažiau, tačiau jiems sumanymas įrašyti varpų skambėjimą patiko.
Beje, Vasario 16-ąją, 12.30 val., visą Lietuvą sujungs bažnyčių varpų – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolio – sąšauka.
Toks laikas pasirinktas dėl to, kad prieš šimtą metų būtent tokiu metu signatarai pasirašė valstybės Nepriklausomybės Aktą.
Loreta BUTKUTĖ
