Pasitikti vasariškus orus su gerklės perštėjimu, kosuliu, sloga ir karščiavimu nenori niekas. Visgi žengiant į savaitgalį tikimybė peršalti gali padidėti, o ypač jeigu jūsų planuose yra išvykos ir maudynės gamtoje ar ilgesni pasisėdėjimai mieste vakaro metu.
„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip užkirsti kelią niekieno nelaukiamam peršalimui bei ką daryti nespėjus jo išvengti.
Peršalti vasarą – įmanoma
Peršalti vasarą ne ką sudėtingiau nei žiemą, – pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Jos teigimu, didžiausią įtaką daro staigi temperatūrų kaita ir nusilpęs žmogaus imunitetas.
„Kita dažna peršalimo priežastis – vasaros išsiilgimas, kada žmonės staigiai šoka į atviresnius drabužius ir visu šimtu procentų leidžiasi į vasaros malonumus, tokius kaip maudynės, ilgi pasisėdėjimai vakarais gryname ore, o ką jau kalbėti apie lauko ir kondicionieriais vėdinamų patalpų temperatūrų skirtumus“, – sako E. Ramaškienė.
Vaistininkė pasakoja, kad kartais vasaros sugrįžimu besidžiaugiantys žmonės nė nepatiki esantys peršalę – vietoje to, peršalimą sumaišo su alergijos simptomais.
„Kasmet vasaros pradžioje sulaukiame klientų, kurie skundžiasi sloga ar kosuliu. Jie kreipiasi dėl vaistų nuo alergijos, tačiau, drauge su jais pasigilinę į požymius, neretai prieiname prie išvados, kad diagnozė – peršalimas. Kartais sudėtinga atskirti, tačiau, norint sėkmingo gydymo, tai reikia tiksliai išsiaiškinti. Taigi, alergijai būdingas akių ašarojimas, niežulys, paraudimas ir dažnas čiaudulys, o peršalimui – pakilusi kūno temperatūra, skaudanti gerklė ir galva“, – teigia farmacininkė.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo?
Vos 5 laipsniai – tokį saugų temperatūrų skirtumą rekomenduoja vaistininkė. Visgi ji pastebi, kad šių patarimų ne visuomet yra laikomasi.
„Ne paslaptis, kad per karščius žmonės ieško įvairiausių būdų, kaip kuo greičiau atsivėsinti. Vos tik iš lauko atėję į ofisus arba įsėdę į automobilį jie kondicionieriais nustato gerokai per žemą temperatūrą. Taip pat, norėdami atsivėsinti, žmonės mėgsta kondicionierius atsisukti tiesiai į save. Tačiau, taip praleidžiant ilgesnį laiką, padidėja rizika peršalti ir tampa nebesvarbu, prisidengsite gerklę ar ne, vis tiek galite sulaukti gerklės skausmo“, – pastebėjimais dalijasi E. Ramaškienė.
Vaistininkė priduria: peršalti gali ir tie, kurie karštą dieną godžiai gaivinasi ledais arba labai šaltais gėrimais. Anot jos, šalti gėrimai ne tik gali sukelti peršalimą, bet ir klaidinga manyti, jog vasarą jie geriausiai atgaivina. Norint išties atsigaivinti, patartina troškulį numalšinti kambario temperatūros ar netgi dar šiltesniu vandeniu.
„Visi šie būdai yra tik trumpalaikė pagalba, nenorint, kad savaitgalis baigtųsi su peršalimo simptomais. Siekiant, kad būtume užtikrinti dėl savo sveikatos, būtina sąžiningai rūpintis savo imunine sistema, visaverte mityba, vengti didelio streso, vartoti omega-3 rūgštis, vitaminą D, palaikyti reguliarų miego režimą bei dažnai plauti rankas“, – pataria E. Ramaškienė.
Neignoruokite peršalimo simptomų
Persišaldžius labai svarbu laiku atpažinti ligą ir pradėti gydymą. Anot vaistininkės, užsitęsęs vasarinis peršalimas gali sukelti komplikacijų – sinusitą, bronchitą ar net plaučių uždegimą.
„Tokius peršalimo simptomus, kaip užgulta nosis, gerklės ir galvos skausmai, lengvai padės numalšinti medikamentai, kuriuos patariama namų vaistinėlėje turėti ne tik žiemą, bet ir vasarą. Pirmuosius peršalimo simptomus gali palengvinti ir dažnas gerklės skalavimas arba po ranka esančios pastilės nuo gerklės skausmo“, – pabrėžia E. Ramaškienė.
Vaistininkės teigimu, poilsis, miegas ir sveika mityba gali padėti greičiau atsistoti ant kojų. O jeigu žmogus pradėjo karščiuoti, jam patariama vaistus nuo temperatūros gerti kas 6–8 valandas ir būtinai gulėti lovoje. Esant gausiam prakaitavimui, vaistininkė pataria organizmą papildyti geriamais elektrolitais ir kitais skysčiais.
Parengta pagal pranešimą spaudai
