Mažeikių politechnikos mokykloje verslininkai ir mokyklos profesijos mokytojai aptarė ir diskutavo profesinio ugdymo klausimais. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Mažeikių politechnikos mokykloje vyko verslininkų ir mokyklos profesijos mokytojų susitikimas. Jo tikslas buvo atskleisti socialinės partnerystės ir profesinio rengimo tobulinimo sąsajas, partneriams nuo patariamojo vaidmens pereiti prie sprendimus priimančiojo vaidmens.
Susitikimo dalyviai išsakė ne tik kritiką ir pastabas, bet ir pateikė konkrečius siūlymus, kaip pagerinti profesinio ugdymo kokybę rajone.
Pareiškė pastabų
Susitikimo organizatoriai įsitikinę, kad socialinė partnerystė turėtų tapti vienu svarbiausių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitą.
Profesijos mokytojai pristatė Mažeikių politechnikos mokykloje įgyvendinamas profesinio mokymo programas, išsakė, su kokiomis problemomis susiduria. Diskusijos metu vyresniosios kartos verslininkai pažėrė kritikos dėl pasenusios mokyklos mokomųjų dirbtuvių įrangos, nepakankamų mokinių profesinių gebėjimų, įgūdžių, nesilankymo jų įmonėse.
Jaunosios kartos verslininkas akmeniškis Vidas teigė, kad švietimo įstaigos dėl lėšų stokos bei spartaus technologijų progreso niekada neturės naujausios įrangos, tokios, kokias turi įmonės. Akmeniškis įsitikinęs, kad patys verslininkai turi vykti į profesines mokyklas, tartis dėl specialistų rengimo ir padėti mokyklai juos kokybiškai parengti.
Jam pritarė ir mokyklos Viekšnių skyriaus vedėja Tatjana Kinčinienė, sakydama, jog mokykla gali suteikti tam tikros specialybės pagrindus, bazines žinias bei įgūdžių, o verslininkai per mokinių praktiką darbo vietoje turėtų pagilinti jų turimas bei suteikti naujų specifinių tai įmonei reikalingų darbininkų kompetencijų.
T. Kinčinienė taip pat pridūrė, kad mokyklos mokytojai ir mokiniai vyksta į pažangias įmones Lietuvoje ir užsienyje, kur susipažįsta su naujausiomis technologijomis, įranga. Kiti mokiniai supažindinami su naujovėmis technologijų pamokose naudojant internetą, vaizdines priemones.
Išsakė savo nuomones
Susitikime dalyvavęs Seimo narys Kęstutis Bartkevičius sakė, kad regionuose negali būti konkurencijos tarp aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo. Turi būti bendra strategija, galbūt bendros dirbtuvės. Panašios nuomonės buvo ir verslininkai.
O naftos įmonės atstovai džiaugėsi glaudžiu bendradarbiavimu su mokyklos profesijos mokytojais, tačiau apgailestavo, kad pastaruosius ketverius metus gamykla nepriėmė nė vieno operatoriaus, nes pakanka savų resursų. Bet pasiūlė „nenumarinti“ šios programos, nes darbuotojai sensta, išeis į pensiją ir prireiks jaunų darbininkų, kurių greitai parengti neįmanoma.
Vienos autoserviso įmonės vadovas apgailestavo, kad Mažeikių politechnikos mokykla ruošia specialistus Norvegijai ar kitoms užsienio šalims.
„Kol mūsų darbdaviai negalės mokėti su užsieniu konkuruojančio atlyginimo, tol jaunimas bėgs iš Lietuvos“, – teigė jis.
Be to, verslininkas skundėsi, kad į praktiką ateina mokiniai, nenusiteikę įgyti įgūdžių, reikalingų tos įmonės veikloje, nes jie nesiruošia pasilikti čia dirbti.
Sulaukė naudingų pasiūlymų
Stasė Čupkovienė, mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pavaduojanti direktorę, „Santarvei“ sakė, kad tiek vietiniai verslininkai, tiek kaimynai pateikė daug vertingų pasiūlymų, patarimų, siūlė pagalbą.
Tačiau, jos teigimu, ne viską mokykla gali įgyvendinti, nes to neleidžia kai kurie teisės aktai, reglamentuojantys profesinį mokymą.
Vienas iš tokių pasiūlymų buvo labai operatyviai reaguoti į darbdavių poreikį ir per trumpą laiką parengti nedidelį skaičių reikalingų specialistų.
„Švietimo ir mokslo ministerija leidžia sudaryti profesinio mokymo grupę, kai joje yra ne mažiau nei 25 mokiniai, be to, naujos profesijos darbininkams parengti reikalinga programa, atitinkama materialinė bazė“, – informavo S. Čupkovienė.
Susitikimo metu verslininkų akys krypo į Seimo narį, kuris sakė, kad teisės aktai – tai ne šventoji karvė ir juos galima keisti. K. Bartkevičius pritarė nuomonei, jog Lietuvoje yra per daug aukštųjų mokyklų, parengiama per daug specialistų su aukštuoju išsilavinimu, kurie vėliau dirba padavėjais, barmenais, pardavėjais ir t. t.
Pasak jo, profesinio mokymo prestižas turėtų augti. Todėl dėl konkrečių teisės aktų keitimo siūlė kreiptis į kitą Seimo narę, Švietimo komiteto pirmininkę Audronę Pitrėnienę.
Pristatė įstaigą
S. Čupkovienė šešiolikai į susitikimą atvykusių verslininkų trumpai pristatė mokymosi įstaigą.
Šiuo metu mokykloje dirba 83 mokytojai, 45 turi vyr. mokytojo kvalifikaciją, 9 metodininkai, 18 magistrų, mokosi 525 mokiniai Mažeikiuose ir 255 – Viekšnių skyriuje.
Šiais mokslo metais moksleiviai, baigę 10 klasių, mokosi šešių specialybių: apdailininko, elektromontuotojo, interjero apipavidalintojo, staliaus, naftos produktų operatoriaus ir suvirintojo.
Baigę 12 klasių moksleiviai per dvejus metus įgyja elektros įrenginių elektromechaniko specialybę. Nebaigę dešimties klasių gali įgyti apdailininko specialybę.
Viekšnių skyriuje mokomasi irgi šešių specialybių: agroserviso darbuotojo, technikos priežiūros verslo darbuotojo, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjo, smulkiojo verslo organizatoriaus, sekretoriaus, padavėjo ir barmeno.
Nesulaukia norinčiųjų
S. Čupkovienė apgailestavo, kad šiais mokslo metais nesusirinko pakankamai mokinių į Mažeikių politechnikos mokykloje mokomas programas. Tarp tokių: iš baigusiųjų 10 klasių – į cheminės analizės laboranto ir siuvėjo, iš baigusiųjų dvylika klasių – naftos produktų operatoriaus specialybes. Taip pat ji informavo, jog yra parengtos naujos programos norintiesiems įgyti apdailininko ir mūrininko betonuotojo specialybes. Jų metus galės mokytis abiturientai, baigę 12 klasių.
Pasak direktoriaus pavaduotojos, Viekšnių skyriuje taip pat yra programų, kurios nesulaukia stojančiųjų, tai auklės, kelių statybos ir priežiūros darbuotojo, automobilių remontininko, virėjo, socialinio slaugytojo, technikos šaltkalvio remontininko, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo, dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo bei kaimo verslų darbininko specialybės.
Jau gerokai anksčiau reikėjo politechnikos mokyklą reorganizuoti į viešają įstaigą,kurios dalininkai butų ir
verslo įmonės.