Verslo forume – įžvalgos apie verslą ir informacinį karą

Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Rajono įmones vienijanti Mažeikių verslininkų asociacija Verslo dienos išvakarėse, kaip ir kasmet,  surengė verslo forumą.
Šiųmečiame renginyje, kuriam pasirinkta tema „Sėkmingas verslas“, kalbėta apie šiandieninio verslo aktualijas, aptartos sėkmingo verslo gairės, aiškintasi, kokiomis priemonėmis siekiama verslo tvarumo ir atsakingumo.

Verslas – lyg bėgimas su kliūtimis

Konferencijos temą padiktavo nuostata, kad kiekvieno verslininko pagrindinis siekis yra sėkmė.
„Šiandien, kuomet viskas juda vis didesniu pagreičiu, nė vienas nebegalime susidaryti planų penkeriems ar dešimčiai metų ir stabiliai dirbti bei tuos planus įgyvendinti. Įvardyčiau taip, kad šiandien verslas yra kaip bėgimas su kliūtimis: ekonominėmis krizėmis, geopolitine situacija, emigracija, valiutos pakeitimais, mokestinės sistemos pokyčiais ir panašiai. Visi šie veiksniai turi įtakos darbui ir verslui“, – sakė Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentė Gražina Bartkevičienė.
Prezidentės išsakytai minčiai pritarė ir konferenciją vedęs ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Strateginio valdymo modulio vadovas, ekspertas-konsultantas Benas Adomavičius.
Pasak jo, šiame pasaulyje reikia smarkiai bėgti, kad išliktum toje vietoje, kurioje esi. Tam, kad nubėgtum į priekį, reikia bėgti dvigubai smarkiau.

Pavojinga kaimynystė

Apžvalgininkas, žurnalistas, redaktorius, Lietuvos notarų rūmų komunikacijos konsultantas Aleksandras Matonis teigė, kad dar prieš 10 metų pastebėjo įvairių užuominų ir ženklų apie Rytų šalių – ypač Rusijos, Baltarusijos – taikytas propagandos priemones. Šiuos procesus analizuojantis, apie juos rašantis ir kalbantis apžvalgininkas sako, jog tokių dalykų, kaip propaganda, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje srautas ypač padidėjo po Krymo aneksijos.
Tokias sąvokas kaip informacinis karas, „minkštoji galia“ pastaruoju metu labai dažnai girdime. Apie tai dabar populiaru kalbėti, tačiau apie realias grėsmes, apie provokacines priemones, kurios matomos žiniasklaidoje, internetinėje erdvėje, susimąsto nedaugelis.
„Kaimyninės valstybės Rytuose procesams vykdyti naudojasi informacinėmis technologijomis, žiniasklaidos priemonėmis tam, kad pasiektų politinių tikslų ne tik savo šalyje, bet ir paveiktų kaimynus. Tos kaimynystės paneigti nebūtų galima. Galėtume labai pasidžiaugti kaimynyste, jeigu tai būtų demokratinė valstybė, jeigu pripažintų laisvąją rinką, o ne korupcinę. Jeigu ten galiotų verslo modeliai, kurie mums priimtini, kurie galioja Vakaruose“, – kalbėjo A. Matonis.

Plačiau skaitykite laikraštyje.