Anot seniūnų, pinigai nėra tokie dideli, tačiau bet kokia parama bendruomenėms yra naudinga. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Ir šiemet iš valstybės skirta pinigų bendruomenių savivaldai stiprinti.
Mažeikių vietos bendruomenės šiais metais gaus kone 142 tūkst. litų.
Spręs pačios bendruomenės
Šalies vietos bendruomenių savivaldos programai iš valstybės biudžeto šiemet, kaip ir pernai, skirta 8 mln. litų. Praėjusiais metais rajoną pasiekė 139,5 tūkstančio litų.
Savivaldybių taryboms pavesta iki balandžio 30 d. nustatyti konkrečias tvarkas, kaip bus sudaromos vietos bendruomenių tarybos (įtraukiant seniūnaičius, bendruomeninių organizacijų ir religinių bendruomenių, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus), ir nuspręsti, kaip gautas lėšas paskirstyti savo seniūnijoms.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas informavo, kad pasitarus su seniūnais ir bendruomenių pirmininkais, nuspręsta palikti pernykštę tvarką, t. y. kaip panaudoti pinigus, spręs vietos bendruomenių tarybos. Tik Mažeikių miesto seniūnui pageidaujant, mieste bus nebe dvi, o viena taryba.
Kita naujovė – pradedant antraisiais programos įgyvendinimo metais, numatyta vykdyti ne mažiau kaip ketvirtadalio vietos bendruomenių tarybos rotaciją.
Priklauso nuo žmonių skaičiaus
Nutarta, kaip ir pernai, kiekvienai seniūnijai skirti po 5 tūkstančius litų bei pridėti tam tikrą pinigų sumą, kuri paskaičiuota atsižvelgiant į seniūnijoje gyvenančių žmonių skaičių.
R. Paradniko pateiktais duomenimis, rajone yra apie 57,6 tūkstančio gyventojų: iš jų 36,4 tūkstančio gyvena mieste, 21,2 tūkstančio – kaime.
Didžioji sumos dalis – 66 tūkstančiai litų – atiteks miesto bendruomenėms. Viekšnių seniūnijai skirta apie 12 700, Tirkšlių – 11 500, Mažeikių apylinkės – 10 360, Sedos 9 780, Židikų – 8 900, Šerkšnėnų – 8 200, Reivyčių – 7 700, Laižuvos seniūnijai – 6 630 litų.
Vertina teigiamai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimu, šios programos tikslas – skatinti vietos bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą, stiprinti jų sutelktumą bei didinti bendruomenės narių atsakomybę už sprendžiamus klausimus.
Pagal ministerijos reikalavimus, pinigai gali būti naudojami labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūriniams ir švietėjiškiems renginiams, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, sportui ir sveikatinimui, bendruomeninės veiklos organizavimui ir kitoms, vietos bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančioms iniciatyvoms.
Šie pinigai negali būti skirti tik investiciniams projektams rengti.
Nors, anot seniūnų, pinigai nėra tokie dideli, tačiau bet kokia parama bendruomenėms yra naudinga.
