Žemaitijos pedagogai nuo protesto akcijų susilaiko

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pedagogus antradienį kviečia protestuoti prieš valdžią ir surengti neterminuotą mokytojų streiką, o trečiadienį prie Vyriausybės ketina organizuoti mitingą.
Mažeikiškiai pedagogai, priklausantys kitai – Lietuvos švietimo įstaigų profesinei sąjungai (LŠĮPS), prie šių akcijų neprisidės, nes mano, kad tai yra neteisėta. Be to, Švietimo ir mokslo ministerijoje dėl profsąjungų reikalavimų jie mato šiokių tokių teigiamų poslinkių.

Streikuoja mažuma

LŠDPS vadovai teigia, kad praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykęs Premjero sudarytos darbo grupės ir švietimo profsąjungų atstovų posėdis, kuriame turėjo būti pasiektas susitarimas dėl reikalavimų įgyvendinimo, rezultatų nedavė, todėl ir kviečia imtis protesto priemonių.
LŠĮPS, kuriai priklauso Žemaitijos regionas ir didelė dalis kitų Lietuvos kraštų pedagogų, vadovai su tokia kolegų pozicija nesutinka, nes, pasak jų, teigiamų poslinkių deryboe vis dėlto yra.
Šios profesinės sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkė Judyta Čejauskienė tvirtina – šiuo metu streikuoti negalima.
„Jeigu mes streikuotume, tai darytų ne keli šimtai, o šeši ar septyni tūkstančiai pedagogų. Bet streikai derybų metu yra draudžiami, o mes laikomės tvarkos“, – tikino profsąjungų lyderė.

Didins atlyginimus

J. Čejauskienė teigė, kad streikuoti jų profesinės sąjungos nesirengia ir todėl, kad derybų metu su Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupe pasiekta, jog nuo kitų metų sausio 1-osios ikimokyklinių švietimo įstaigų darbuotojams darbo užmokestis bus padidintas dešimčia procentų, o nuo kovo mėnesio penkiais procentais bus padidinti mokyklų darbuotojų atlyginimai.
„Šiuo metu mes dar deramės, kad tas penkių procentų pakėlimas būtų paankstintas ir taip pat prasidėtų nuo sausio pirmosios. Lėšos jau įdėtos į biudžetą ir žodis tampa kūnu“, – apie pirmuosius rezultatus kalbėjo J. Čejauskienė.
Toliau vyksta derybos dėl pedagogų darbo etatinio apmokėjimo: ministerija siūlo pagrindu imti 18 kontaktinių valandų – tai yra tiesioginio darbo su klase valandos, o profsąjungos prašo 16, nes yra svarus argumentas – Lietuvoje daugiau kaip 17,5 kontaktinės valandos niekas neturi. Mokytojai per savaitę gali turėti iki 36 darbo valandų, tad profsąjungos yra tiksliai numačiusios, už ką ir kiek turėtų būti mokama.

Grąžins pinigus

Dar vienas profesinių sąjungų reikalavimas – mažinti mokinių skaičių klasėse. Jis turėtų būti ne didesnis nei 24. Nesutarimai kyla dėl mokinių skaičiaus kaimo mokyklose – ministerija siūlo 15, o profsąjungos – ne daugiau nei 12: tai būtų pati didžiausia riba, o mažiausia – aštuoni vaikai.
Taip pat deramasi ir dėl mokytojų atlyginimo koeficientų ir prašoma apatinį lygį panaikinti iš viso, o palikti tik vidutinį ir patį aukščiausią koeficientą, kuris taikomas mokytojams ekspertams.
„Taigi, mokytojų atlyginimai bus keliami per bazinę algą ir koeficientų didinimą bei įvedant sutartinį mokinių skaičių – tada būtų suvienodintas užmokestis už mokinių krepšelį įvairiose mokymo įstaigose“, – teigė J. Čejauskienė.
Kaip didžiausią laimėjimą ji įvardija tai, kad šalies mokykloms bus grąžinta 19 mln. litų, kurie buvo atimti dėl esą sumažėjusio mokinių skaičiaus. Iš Mažeikių rajono buvo paimta 206 tūkstančiai, o sugrąžinta 100 tūkstančių litų.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus teigia, kad tai tikrai didelis švietimo profsąjungų nuopelnas.

Tunelio gale – šviesa

Su Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų darbo grupe profesinės sąjungos derasi ir dėl rotacijos mokyklų vadovams įvedimo, tarp mokyklų vadovų labai daug garbaus amžiaus žmonių, tad prašoma vykdyti jų peratestavimą.
Nuo 2016 metų siūloma taikyti naują ugdymo finansavimo metodiką – keičiant mokinio krepšelį klasės krepšeliu. Tai leistų užtikrinti nuolatinį ugdymo apmokėjimą jei net sumažėtų mokinių skaičius ir mokytojų darbo krūvis.
„Pilnam vaikui ugdymui užtikrinti dabar skiriama tik septyniasdešimt procentų lėšų. Įvedus klasės krepšelį viskas būtų tiksliai suskaičiuota ir nebereikėtų bijoti, jei vaikų skaičius klasėse ir sumažės.
Taip pat keliami klausimai dėl mokinių elgesio pažymio, mokytojų saugumo. Viskas po truputį sprendžiama, tad šviesa tunelio gale tikrai yra“, – tikino J. Čejauskienė.