Labiausiai dėl išmokų mažinimo nukentėjo ūkininkai, užsiimantys gyvulininkyste. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad ūkininkams nacionalinės tiesioginės išmokos sumažintos neteisėtai.
Nors Lietuvos ūkininkai įgijo galimybę atgauti paramos dalį, tačiau Vyriausybė neskuba ir svarstymą dėl išmokų grąžinimo nustūmė kitiems metams.
Šalies ūkininkai laukti nesutinka ir gana aktyviai rašo ieškinius teismui dėl negautų nacionalinių išmokų kompensacijos. Prie jų jungiasi ir mažeikiškiai.
Neteko milijonų eurų
Europos Komisijos sprendimu naujose Europos Sąjungos šalyse nuo 2012 m. buvo pakeista tiesioginių išmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Buvo mažinamos tiesioginės išmokos, finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, mažintos ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos.
Sutaupytos lėšos vėliau turėjo būti naudojamos kaimo plėtros priemonėms finansuoti.
2012–2013 m. lyg keiksmažodžiu ūkininkams tapo nauja sąvoka – moduliacija (išmokų mažinimas). Ji buvo pritaikyta ūkininkams, kurių pateiktose paraiškose bendra Europos Sąjungos ir nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas ir kitos paramos rūšis suma viršijo 5 tūkst. eurų – šią sumą viršijanti paramos suma sumažinta 10 proc.
Kai išmokos viršijo 300 tūkst. eurų, finansavimas sumažintas dar 4 proc.
Įdomu tai, kad buvo sudėtos ir europinės, ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, o nuskaityta nacionalinė parama.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas, kalbėdamas moduliacijos tema, pabrėžė, kad išmokų nuoskaitos kirto gyvulininkystės ūkiams, nes papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų liūto dalis buvo skirta už pieną ir gyvulius.
Manoma, kad dėl 2012 m. įvykdytos išmokų moduliacijos, didieji pramoniniai Lietuvos ūkiai ir bendrovės neteko apie 10 proc. planuotų išmokų, negauta parama siekia apie 20 mln. litų.
Plačiau skaitykite šeštadienio laikraštyje.
